Apžvalga
Kaip ir prognozavo analitikai, stulbinančio Lietuvos ūkio augimo tempai šiemet sulėtėjo. Tačiau ekspertų teigimu, šalies ekonomikos plėtra išlieka stabili.
Banko "NORD/LB Lietuva" analitikų atliktoje šalies ekonomikos apžvalgoje, ankstesnės ūkio plėtros prognozės nesikeičia.
"Padori" infliacija
Pernai tolokai atitrūkusi nuo artimiausių persekiotojų pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šiemet Lietuva lyderės poziciją užleido Latvijai. Nuo pernykščių 9,7 proc. Lietuvos BVP augimas smuktelėjo iki 7,2 procentų (pirmojo šių metų pusmečio rodiklis) - mažiau nei praėjusių metų Latvijos ūkio augimas. Tačiau pagal BVP vienam gyventojui, Lietuva ir Latvija tarp Europos Sąjungos (ES) naujokių dalijasi paskutinėmis vietomis.
Paskutinėje pozicijoje Lietuva atsidūrė ir pagal sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vienam gyventojui rodiklį. Tiesa, pasak banko "NORD/LB Lietuva" prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, pernai antrąjį pusmetį pasiekęs "antirekordą" (-393 mln. litų), TUI srautas šiemet padidėjo iki 1,3 mlrd. litų. Tikimasi, jog artimiausiu metu bus fiksuojamas spartesnis TUI srautų augimas. Pasak analitikų, tik didelės investicijos užtikrins sparčią šalies ekonomikos plėtrą.
Pagal infliacijos lygį, Lietuva šiais metais kol kas turi pranašumą prieš kitas ES naujokes. Šiuo metu jis viršija 3 procentus, ir toks išliks, pasak ekspertų, iki metų pabaigos. V. Titarenko teigimu, pagrindinis infliacijos didėjimo veiksnys yra pasaulinių naftos kainų šuolis. Prognozuojamas ateinančių metų infliacijos lygis, pasak V. Titarenko, sieks 2,1 procento, kadangi nebus tokio kainų augimo, kaip nutiko šaliai tapus ES nare.
Emigruoja energingiausi
Banko analitikų teigimu, grėsmingu ekonomikos plėtros stabdžiu tampa didėjantis darbo jėgos trūkumas. Kadangi darbo užmokestis kyla ir kaimyninėse šalyse, planai "importuoti" darbo jėgą gali likti neįgyvendinti. Nors šiuo metu vis daugiau darbininkų atvyksta iš kaimyninės Baltarusijos ir netgi iš Kinijos.
Nedarbo lygis Lietuvoje viršija ES vidurkį, bet sparčiai mažėja - smunka jau treti metai iš eilės. Prognozuojama, kad metų pabaigoje nedarbo lygis bus 10 procentų, o kitais metais sumažės iki 9,2 proc.
Tačiau tikėtina, kad gerėjančius šio sektoriaus rodiklius, pasak V. Titarenko, lemia ne tik ūkio plėtra, bet ir mažėjantis gyventojų skaičius, vadinamasis protų "nutekėjimas" į senąsias ES valstybes. "Lietuvą palieka ne tik produktyviausi, bet ir energingiausi žmonės, o ateities ekonomikai tai - neigiamas veiksnys", - sakė banko prezidento patarėjas.
Jo nuomone, daugelio darbo sektorių paklausos struktūra neatitinka pasiūlos. Tam didesnį dėmesį, eksperto teigimu, turėtų skirti ir pati valstybė, planuodama darbo rinką, sudarydama sąlygas darbuotojams persikvalifikuoti ir t. t.
Kadangi auga darbo paklausa bei didėja užsienio rinkų konkurencija, kyla ir toliau kils darbo užmokestis. Per šiuos metus vidutinis darbo užmokestis turėtų padidėti 8,5 procento, o kitais metais jau dešimtadaliu.
Auga vartojimas
Analitikai tvirtina, jog praėjusių metų ūkio plėtra buvo sparčiausia nuo nepriklausomybės atkūrimo. Beveik visos pagrindinės ekonominės veiklos (išskyrus žemės ūkį ir viešbučius bei restoranus) pernai gerokai viršijo prieš Rusijos krizę pasiektus rezultatus.
"Pagreitį" įgavo ir namų ūkių vartojimas, sparčiai augo jų išlaidos. Tačiau, anot V. Titarenko, tokie rodikliai neatitinka Statistikos departamento skelbiamų darbo užmokesčio duomenų, o tai reiškia, kad išlieka tendencija mokėti dalį atlyginimų "vokeliuose".
Padidėjusį namų ūkių vartojimą rodo ir išaugęs vartojimo prekių importas. O tai, pasak analitikų, nėra gerai, nes šios rūšies prekės paprasčiausiai "pravalgomos", t. y. jos neturi išliekamosios vertės. Tuo tarpu investicinių prekių importo rodikliai šiemet prastesni nei pernai.
PVM nesurenkamas
Nepaisant šalies biudžeto pajamų plano vykdymo, analitikų teigimu, išlieka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo problema. "NORD/LB Lietuva" prezidento patarėjo teigimu, su tokiais rodikliais tarp ES naujokių atrodome prasčiausiai.
Nors didėjo pelno, pajamų mokesčiai, surenkant PVM biudžeto pajamos neauga. Tai, pasak V. Titarenko, sunku paaiškinti, nes, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba šalyje išaugo 10-15 procentų.
Tuo tarpu "Sodros" pajamos šiais metais augo ypač sparčiai (pernai sudarė 8,7 proc. BVP, šiemet jau 9,3 proc.). Analitikų nuomone, tai lėmė darbo užmokesčio ir užimtumo didėjimas.
Jau ketvirti metai auga ir įmonių uždirbtas pelnas. Šiemet jis viršija 5 milijardus. Ženkliai pagerėjo ir vidutinis įmonių pelningumas, ypač statybų sektoriuje.
Analitikų teigimu, šalies ūkio uždirbamo pelno kilimą gali nutraukti tolesnis darbo jėgos brangimas ir jos resursų mažėjimas, stiprėjanti Azijos gamintojų konkurencija ES rinkoje. Be to, numatomas centrinio Europos banko bazinių palūkanų normų didinimas pabrangins paskolas ir papildomai apsunkins Lietuvos įmonių modernizavimą.
Evelina KAMINSKAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą