Perspėjimas dėl pavojaus
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys, Zigmas Vaišvila. Anot jų, esminiai įvykiai euro zonoje ir konkurencinėje geopolitinėje JAV bei Kinijos kovoje dėl pasaulinės rezervinės valiutos patvirtino, kad Lietuvos stojimas į euro zoną buvo klaida ir neatitiko nacionalinių interesų. Signatarai valdžios atstovams priminė jų atsakomybę dėl neapgalvoto ir be Tautos pritarimo įvykdyto Lietuvos stojimo į euro zoną bei jo pasekmes mūsų valstybei ir jos piliečiams, taip pat jų neveikimą pavojaus Lietuvai akivaizdoje.
„Viršvalstybinis Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas dirbtinai didinti euro zonos valstybių infliaciją perkant iš komercinių bankų euro zonos valstybių skolas, nesuderinęs su euro zonos valstybėmis, o Vokietijai tam ir prieštaraujant, paskelbė bei pradėjo nepadengtą 1,1 trln. eurų emisiją“, - vardijo Z.Vaišvila.
Pasak jo, dėl pastarojo ECB veiksmo ekonomistai prognozuoja euro zonoje hiperinfliaciją.
„Į tai, kas vyksta, negalima nereaguoti rimtai. Norime ar nenorime, tą pajutome kiekvienas savo kišene: gaunamomis pajamomis ir santaupomis, jei jų turime eurais, nes jie smarkiai nuvertėjo. Mūsų valdžia pernai nematė, kaip euras dolerio atžvilgiu nuvertėjo net 23 proc., o šiemet per kelis mėnesius - jau 13 proc. Po ECB emisijos visa tai staigiai čiuoš žemyn ir specialistai prognozuoja hiperinfliaciją“, - akcentavo signataras. Pasak Z.Vaišvilos, jei politikai, užuot aklai puolę įvesti eurą, būtų litą susieję su JAV doleriu, dabar eurą galėtume nusipirkti nebe už 3,45 lito, o vos už 2,45 lito.
Blokai prieš JAV
Signatarų kreipimesi akcentuojami ir kiti globalūs įvykiai, kurie nesuteiks euro zonai stiprybės. Pirmiausia - konkurencinė geopolitinė JAV ir Kinijos kova dėl pasaulinės rezervinės valiutos bei naujų geopolitinių vienetų steigimas.
2014 m. Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika įsteigė geopolitinį vienetą BRICS ir jo Naująjį vystymo banką kaip alternatyvą JAV kontroliuojamai JAV doleriu pagrįstai tarptautinei bankų sistemai, Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui, o 2015 m. juos ratifikavo.
2014 m. Kinija drauge su 21 valstybe įsteigė Azijos infrastruktūros investicinį banką (AI IB) kaip alternatyvą JAV drauge su Filipinais ir Japonija įsteigtam Azijos vystymo bankui.
2014 m. į AIIB įstojus Naujajai Zelandijai, o 2015 m. - Jordanijai, Saudo Arabijai ir Tadžikistanui, įvyko esminis įvykis - 2015 m. kovo 12 d. paraišką stoti į AIIB pateikė strateginis geopolitinis JAV partneris - Jungtinė Karalystė, ignoruodama JAV spaudimą. Po Jungtinės Karalystės stojimo į AIIB paraiškas pateikė Australija, paskelbta, kad tam ruošiasi strateginiai geopolitiniai JAV partneriai Japonija, Pietų Korėja, taip pat Taivanas, Honkongas.
Šiemet kovo 17 d. paraišką stoti į AIIB suderintai ir drauge pateikė pagrindinės euro zonos valstybės Vokietija, Prancūzija ir Italija.
Vienybės nėra: kiekvienas už save
„Tai pagrindinės euro zonos šalys. Ką tai reiškia žemiška kalba? Tai reiškia, kad jų nacionaliniai interesai, o ne akivaizdžiai žemyn važiuojanti euro zona, yra prioritetas. Kovo 19 d. paraišką stoti į AIIB pateikė Liuksemburgas, o kovo 20 d. - Šveicarija. JAV dolerio dominavimui iškilo didžiulis pavojus - Kinijos juanis“, - sakė Z.Vaišvila.
Signatarai primena, kad JAV skola ir įsipareigojimai yra didesni nei 102 proc. šalies BVP ir 60 mlrd. JAV dolerių didesnė nei visas JAV turtas, o JAV paruošusi ir atsarginį savo valiutos amero įvedimą - jei JAV doleris netektų dabartinės savo reikšmės. Tokiu atveju, signatarų teigimu, visi JAV trln. dolerių dydžio įsipareigojimai kitoms valstybėms taptų tuščia vieta ir sukeltų didžiulę problemą.
Ragina nedelsti
„Todėl įvertinant visas išdėstytas aplinkybes ir tai, kad tik valstybė drauge su NATO gali užtikrinti tinkamą Lietuvos saugumą bei Tautos išlikimą, bet pagrindinėms euro zonos šalims vienareikšmiškai ir savo iniciatyva apsisprendus visų pirma rūpintis ne euro zonos, o savo interesais, esant tokiai euro zonos situacijai dėl ECB pradėtos euro emisijos, galinčios peraugti ir į hiperinfliaciją, ir jos faktiniam pasmerkimui žlugti, būtinos neatidėliotinos priemonės apsaugoti Lietuvos piliečių pajamas ir santaupas, gaunamas ir saugomas eurais, nuo vis spartėjančio nuvertėjimo. 2014 m. išryškėjusios tendencijos ir paskutinieji 2015 m. įvykiai rodo, kad Lietuvos prezidentė, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos banko valdybos nariai yra asmeniškai atsakingi už neapgalvotą ir be Tautos pritarimo įvykdytą Lietuvos stojimą į euro zoną ir jo pasekmes mūsų valstybei bei jos piliečiams, taip pat dėl galimo neveikimo akivaizdaus pavojaus akivaizdoje“, - perspėja signatarai.
Siūlo priešnuodžius
Todėl valdžios atstovus jie ragina sustabdyti naujų euro zonos integracinių sutarčių pasirašymą, jau pasirašytų sutarčių (taip pat ir sutarčių dėl pagalbos Graikijai bei kitoms euro zonos valstybėms) ratifikavimą ar bet kokį kitokį jų aprobavimą Seime; sustabdyti Lietuvos mokėjimus į Europos stabilumo mechanizmą; Seimą skubos tvarka pripažinti netekusiais galios Lietuvos banko įstatymo pakeitimus dėl valstybės atsargų nuosavybės teisių perdavimo Lietuvos bankui ir susigrąžinti šias atsargas iš Europos centrinių bankų sąjungos; sustabdyti iš apyvartos išimtų litų ir centų naikinimą; pradėti derybas dėl Lietuvos išstojimo iš euro zonos; priimti Seimo nutarimą dėl referendumo paskelbimo, keičiant Konstituciją dėl referendumo inicijavimo teisės sumažinimo iki 200 tūkst. piliečių balsų.
„Kadangi valdžia su žmonėmis nesišneka ir kalba tik diktato kalba, mes norime priminti 1989 m. patirtį. Tada Sąjūdis kartu su žmonėmis vertė egzistavusią sovietinės Lietuvos valdžią veikti kartu su visuomene. Buvo sudaryta laikinoji politinė konsultacinė taryba ir visi sprendimai buvo priimami tik kartu su tos tarybos aprobavimu. Kažką panašaus būtina daryti ir dabar. Be abejo, tokioje taryboje negalėtų dalyvauti asmenys bei organizacijos, gaunančios valstybės ar ES finansavimą“, - paskutinį signatarų pasiūlymą valdžiai pagarsino Z.Vaišvila.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą