Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymą nuo 2016 m. pradėti taikyti ES teisės aktuose numatytus minimalius akcizus gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip kuras gaminant centralizuotai tiekiamą šilumą. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, toks akcizas neturės didelės įtakos vartotojams, nes vieną šilumos energijos kilovatvalandę pabrangins vidutiniškai 0,00049 euro cento.
Verslo reikmėms iš gamtinių dujų centralizuotai pagamintą šilumos megavatvalandę siūloma apmokestinti 1,08 euro, ne verslo reikmėms skirtai šilumai taikyti 0,54 euro tarifą. Dėl šių tarifų vidutinė kubinio metro gamtinių dujų kaina turėtų padidėti atitinkamai 0,01 ir 0,005 euro. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomo tarifo senos statybos nerenovuotame name esančio 60 kv.m buto šildymo kaina per mėnesį padidėtų apie 0,73 euro.
Lietuva įvesti akcizą gamtinėms dujoms privalo pagal 2003 m. ES direktyvą, kurioje buvo numatyta išlyga, kad akcizą gamtinėms dujoms galima atidėti dešimčiai metų. Šis terminas Lietuvai baigėsi 2014 m. balandžio 30 d., tačiau akcizas taip ir nebuvo įvestas.
Akcizą šildyti naudojamoms gamtinėms dujoms jau buvo planuota įvesti 2015 m., tačiau šių planų buvo atsisakyta dėl pernelyg sudėtingo mokesčio administravimo, euro įvedimo bei planų atsisakyti šildymo pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, kuri vėliau buvo pratęsta.
Įstatymo projekte numatyta, kad akcizas nebus taikomas gamtines dujas naudojantiems buitiniams vartotojams, taip pat asmenims, kuriems taikomos lengvatos. Akcizo mokestis taip pat nebūtų taikomas gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų degalai, mišriai šilumos ir elektros gamybai naudojamoms dujoms, gamtinėms dujoms, naudojamoms technologinėms reikmėms perdavimo ir skirstymo tinkluose bei gamtinių dujų skystinimo proceso metu, į kitą valstybę eksportuojamoms dujoms.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas „Vakaro žinioms“ teigė, kad asociacija bendros nuomonės dėl akcizo įvedimo neturi. Tačiau aišku, kad tie šilumos tiekėjai, kurie šiuo metu dar neišgali naudoti didesne dalimi biokuro ir kuriems tenka naudoti gamtines dujas, bus „kalti“ dėl šilumos padidėjimo, kad ir koks jis būtų: juk retas domisi, dėl ko ta kaina padidėjo, - kaltas lieka šilumos tiekėjas.
„Kadangi dujų naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje yra smarkiai sumažėjęs ir toliau mažėja, mes manome, kad ši priemonė bus ir paskata didžiųjų miestų - Vilniaus ir Kauno - savivaldybėms, kurios vis dar politikuoja ir trukdo sumažinti šilumos tiekimo kainas pakeičiant gamtines dujas biokuru, - sako R.Morkvėnas. - Didieji miestai dar yra atsilikę biokuro naudojimo šilumos gamybai srityje - kituose miestuose jau didžioji dalis šilumos yra gaminama naudojant biokurą, dujų vartojimas mažėja. Akcizo gamtinėms dujoms įvedimas, tikimės, paskatins politikus atsigręžti į tas investicijas, kurios leistų greičiau pereiti prie biokuro ir kartu sumažinti šilumos kainas.“
Lietuvos šilumos tiekėjų atstovo teigimu, tuose miestuose, kuriuose centralizuotam šildymui jau naudojamas biokuras, vartotojai tą akcizo įvedimą pajus labai nesmarkiai. Didžiuosiuose miestuose, deja, tos priemonės, kurių dabar imamasi siekiant šilumos kainą sumažinti, nebus tokios veiksmingos - įvedus akcizą nesumažins jos tiek, kiek planuota. Pagal Vyriausybės formuojamą Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo gamtinių dujų kainodarą, anot R.Morkvėno, siekiama sumažinti pačių dujų, kaip produkto, kainą priklausomai nuo vartojimo masto, tad didžiuosiuose miestuose pačių dujų kaina turėjo mažėti.
Dar didesniam dujų kainos sumažėjimui įtakos turėtų tai, jei šilumos tiekėjai neprivalėtų tam tikro gamtinių dujų kiekio pirkti iš SGD terminalo - dujas pirkti biržoje ar pagal tiesioginius sandorius būtų pigiau. „Norvegų tiekiamų dujų techologija yra brangesnė, tačiau norint turėti konkurenciją rusiškoms dujoms tenka už tai susimokėti“, - sako R.Morkvėnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą