Siūloma griežtinti socialinio būsto kontrolę

Siūloma griežtinti socialinio būsto kontrolę

Seimo narė Agnė Zuokienė ragina griežtinti socialinio būsto kontrolę. Ji siūlo papildyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą nuostata, jog "socialinio būsto nuomininkas neturi teisės socialinį būstą subnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitam asmeniui. Pažeidus šią sąlygą ar nustačius, jog socialiniame būste negyvenama ilgiau nei 3 mėnesius, sutartis nutrūksta".

"Terminas trumpas, tačiau realybėje jis truks metus ar ilgiau - kol bus gauta informacija, kol bus registruotas ir išnagrinėtas pažeidimas ir t. t.", - sako Seimo narė.

Jos nuomone, nustačius nemažai neteisėtų socialinio būsto pernuomojimo atvejų, bei sunkmečiu padaugėjus besikreipiančių asmenų socialiniam būstui gauti, socialinio būsto politikai įgyvendinti būtina ieškoti naujų sprendimų.

"Socialiai remtini žmonės iš savivaldybių gauto socialinio būsto negali įsigyti, o pagerinę savo turtinę padėtį, privalo jį grąžinti. Tačiau neseniai per visą Lietuvą nuskambėjusi tauragiškių Survilų šeimą ištikusi bėda, - kai nežinodami išsinuomojo socialinį butą, o atskleidę piktnaudžiavimą savivaldybei, neteisėtai būstą pernuomojusios moters buvo išmesti į gatvę, - parodė, jog po to, kai prieš dvejus metus Valstybės kontrolė audito metu atskleidė faktus apie socialinio būsto naudojimo administravimo ir kontrolės mechanizmo trūkumus, mažai kas pasikeitė", - sako parlamentarė.

Pasak jos, tuomet buvo konstatuota, kad net 70 proc. savivaldybės būstuose apsigyvenusių asmenų neteikia duomenų apie savo turtą ir pajamas, nėra įrodę savo teisės į nuomą, o dalis jų nėra nepasiturintys, nors iš mūsų visų mokamų mokesčių jiems suteikiamas būstas, kaip negalintiems išgyventi.

A. Zuokienės teigimu, kol 26 tūkstančiai mažas pajamas turinčių žmonių metų metus laukia socialinio būsto itin lėtai slenkančiose eilėse, nes savivaldybės praktiškai neturi ką pasiūlyti, dalis socialinius būstus jau gavusių asmenų į socialiai remtinųjų statusą iš tiesų nepretenduoja, turi kur gyventi, bet savivaldybės jiems skirtą būstą pernuomoja ir tokiu būdu pelnosi.

"Sieksiu apsaugoti nuo sukčiavimo tuos žmones, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos ir kurie tūkstantinėse eilėse socialinio būsto laukia ilgus metus - tai remtinos, mažas pajamas gaunančios jaunos šeimos, našlaičiai, be tėvų globos likusieji, daugiavaikės šeimos, neįgalieji ir kiti vargingai gyvenantys asmenys", - sako A. Zuokienė.

Pernai Vilniaus mieste socialinio būsto eilėje laukė 5,2 tūkst. žmonių, o per metus savivaldybė išnuomojo tik 152 socialinius būstus. Į A. Zuokienę kreipęsi du į sąrašus socialinio būsto nuomai įrašyti studentai našlaičiai skaičiuoja, jog socialinį būstą gaus maždaug po 17 metų, nors pagal įstatymą, našlaičiai turi pirmumo teisę. Vien Vilniaus miesto našlaičių sąraše - apie 600 asmenų.

Apie likusias spragas kontrolės mechanizme liudija ir vilnietės J. Š. Seimo narei atsiųstas skundas - dar nuo pavasario į jos kaimynystėje esantį socialinį būstą savavališkai įsikėlę ir mokesčių nemokantys asocialūs asmenys iki šiol neiškeldinti, nors dėl jų skųstasi jau ne vienai institucijai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder