Susisiekimas
Dėl objektyvių priežasčių praėjusius metus nuostolingai baigusi AB "Smiltynės perkėla" gali didžiuotis milijoninėmis investicijomis į keleivių aptarnavimo kokybę ir saugumą, taip pat - į savo darbuotojų gerovę.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Algirdo Žukausko, "Smiltynės perkėla" yra socialiai orientuota įmonė, vienintelė galinti ir turinti užtikrinti saugų Kuršių nerijos gyventojų bei ten norinčių patekti žmonių aptarnavimą bet kuriuo paros metu. Pelno įmonė nesivaiko, svarbiausia jai - keleivių saugumas ir aukšta aptarnavimo kokybė.
Praėjusiais metais "Smiltynės perkėla" planavo gauti 69 tūkst. litų pelno, tačiau patirta 410 tūkst. litų nuostolių. Tam didžiausią įtaką turėjo 25 proc. pakeltas darbuotojų atlyginimas, 360 tūkst. litų kainavęs 40 metų skaičiuojančio kelto "Kintai" remontas.
Investicijoms - 18,5 milijono
Dėl nelepinusių orų į Kuršių neriją kėlėsi šiek tiek mažesnis keleivių srautas nei tikėtasi, tačiau patirti nuostoliai, anot A. Žukausko, jokios neigiamos įtakos "Smiltynės perkėlos" veiklai neturi. Apyvartinių lėšų bendrovė turi pakankamai, kad galėtų užtikrinti kokybišką keleivių perkėlimo paslaugą bei laiku mokėtų darbuotojams atlyginimus.
Per paskutiniuosius kelerius metus "Smiltynės perkėlos" veiklos rezultatai ir paslaugos pasikeitė neatpažįstamai. 2003-iaisiais įmonės apyvarta siekė 6 mln. litų, o pernai - jau 14 mln. Kur nuėjo šie pinigai? Iš savo lėšų investicijoms "Smiltynės perkėla" skyrė 18,5 mln. litų: 14 mln. - naujiems, keleivių jau įvertintiems, keltams, o dar beveik 4,5 mln. litų - kompiuterizuotai keleivių apskaitos sistemai, be kita ko, leidžiančiai automobiliu atvažiavusiems keleiviams nusipirkti bilietą ir patekti į keltą iš jo net neišlipus.
A. Žukauskas priminė, jog prieš kelerius metus šaltuoju sezonu kursuodavo tik vienas keltas, o dabar visą žiemą plaukia du kas 20 minučių.
"Žinoma, įmonei tai nuostolinga, niekada abu keltai žiemą nėra buvę pilni, nebent savaitgaliais gražiu oru, tačiau mes to nepaisome", - sakė "Smiltynės perkėlos" vadovas.
Naktį prireikus persikelti, Neringos miesto gyventojai taip pat gali būti ramūs - iš anksto pranešus apie tokį poreikį, antrą valandą nakties keltas atplaukia perkelti net ir vieno automobilio. Nuo gegužės mėnesio antros valandos reisas numatomas net ir be išankstinės informacijos apie pageidavimą persikelti.
Vasarą, kai Kuršių nerija vilioja daugelį žmonių, keltai pirmyn atgal kursuoja be grafiko, kad keleiviai nepatirtų jokių nepatogumų. Pernai papildomų reisų būta net 2460, o tai sudarytų du papildomus darbo mėnesius.
Žmonės jau spėjo pamiršti tuos laikus, kai žiemą papūtęs 18 m/s vėjas sustabdydavo keltų eismą, taip pat - jog senieji keltai neplaukia ir per ledus.
"Tikriausiai būsime vienintelė įmonė uoste, per penkerius metus atnaujinusi savo keltų parką 100 proc. Šiandien pas mus apsilankė pirkėjai iš užsienio - rugsėjį atsisveikinsime su paskutiniais senaisiais keltais, brangiam prisiminimui pasilikdami tik "Kintus". Šių metų pabaigoje turėtų atkeliauti dar vienas naujutėlis dabar statomas keltas, kurio statybai bendrovė jau šiemet sumokėjo 2,5 mln. litų iš savų lėšų", - vakar pranešė A. Žukauskas.
Lyginti nedera
Didžiulį dėmesį "Smiltynės perkėla" skiria savo darbuotojų kvalifikacijai bei atlyginimams. 130 tūkst. litų kasmet išleidžiama keltų įgulų aprangai bei įvairioms reikalingoms priemonėms. 2003 metais "Smiltynės perkėlos" atlyginimų fondas siekė 2 mln. 170 tūkst. litų, o pernai - jau 4 mln. 308 tūkst.
Pasak A. Žukausko, įmonės darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių Susisiekimo ministerijos sistemoje. Vidutinis darbo užmokestis nuo 1900 litų 2003 metais pakilo iki 3419 litų pernai. Įmonės vadovas pripažino, jog vasarą į savo darbo grafikus nežiūrintys kapitonai iš tiesų uždirba net daugiau už jį patį.
Įmonė didžiuojasi ir tarptautiniu saugių darbo sąlygų pripažinimu. Tik dvi mūsų šalies įmonės - "Smiltynės perkėla" ir "Dvarčionių keramika" buvo nominuotos tarptautiniam apdovanojimui už saugias darbo sąlygas ir pakviestos kartu su keliais šimtais kitų Europos šalių darbdavių į forumą Bilbao (Ispanija).
A. Žukauskas atkreipė dėmesį, jog "Smiltynės perkėlą" mėgstama lyginti su tokias pat paslaugas teikiančiomis kitų šalių įmonėmis, pavyzdžiui, estų. Vis dėlto lyginti nežinant, kaip sistema funkcionuoja kitoje šalyje, nekorektiška.
Už bilietą lengvajam automobiliui iki Saremos salos, iki kurios plaukiama 7 km, estai moka 22 litus, tačiau tik į vieną pusę ("Smiltynės perkėla" ima 40 litų į abi puses). Tačiau Saremos salos gyventojai nekeliami nemokamai - bilietas automobiliui kainuoja 15,5 lito, tuo tarpu gyvenantieji Kuršių nerijoje šia privilegija naudojasi.
Suaugusiajam nuplaukti iki Saremos kainuoja beveik 8 litus, moksleiviui - 4,4 Lt. Nemokamai keliami tik ikimokyklinukai. Sunkvežimiams persikėlimo kaina, atsižvelgiant į transporto priemonės svorį, yra 33 ir 55 litai, autobusui - 154 Lt. Be to, savaitgaliais kainos šokteli 50 proc.
"Šias kainas nustato Estijos Vyriausybė, ir visi surinkti pinigai patenka į biudžetą. Maršrutą aptarnaujančiai įmonei "Saaremaa laevakompanii" valstybė apmoka visas reiso sąnaudas. Taigi sakyti, kad, pavyzdžiui, estas už kėlimąsi keltu su mašina moka 22 litus, yra nepasakyti nieko, - sakė A. Žukauskas. - AB "Smiltynės perkėla" ir ateityje laiku užtikrins saugų keleivių perkėlimą per Kuršių marias, ypač didelį dėmesį skirdama Neringos gyventojams. Dirbsime nesivaikydami pelno (kitais metais planuojame 26 tūkst. litų), nekeldami kainų. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės planuose bendrovės privatizavimas nėra numatytas."
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą