Uždariusi privatų „Snoro“ banką Vyriausybė į jį jau sukišo 4 mlrd. litų, tačiau kaip, kada ir kas sugrąžins šias lėšas į Lietuvos kišenę, tapo ne valstybės problema, o užsieniečio bankroto administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) asmenine paslaptimi.
N.Kuperis kartu su savo verslo partneriu, aštuonias dienas „Snoro“ laikinuoju administratoriumi dirbusiu Saimonu Frikliu (Simon Freakley) iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės jau susišlavė apie 105 mln. litų. Kaip išleisti šie pinigai, N.Kuperis griežtai slepia.
Rausėsi žmonių kišenėse
Ši paslaptis nebuvo atskleista ir vakar surengtame pirmajame „Snoro“ kreditorių susirinkime, kuriam buvo išnuomota net sostinės „Siemens“ arena. Jos prieigos nuo pat ryto buvo aptvertos tvoromis, įėjimus į areną saugojo būriai apsaugininkų, budėjo policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai.
Į susirinkimą vakar atėjo apie tūkstantis „Snoro“ kreditorių, kurių didžioji dalis - iš visos Lietuvos susirinkę vyresnio amžiaus žmonės.
Apsaugininkai kiekvieną pilietį kratė itin budriai - apieškodami kišenes, rausdamiesi po asmeninius daiktus. Kai kurie „Snore“ santaupas praradę senjorai su savimi nešė iš namų paimtų užkandžių, tačiau maistą, paprasto vandens buteliukus buvo liepta mesti į šiukšliadėžes.
Taip pažeminti žmonės dar prasčiau pasijuto arenos viduje, kur jiems niekas negalėjo paaiškinti, kas ir kodėl čia vyksta. Kreditoriams į rankas tebuvo įbrukti vadinamieji balsavimo biuleteniai - keli spalvoti lapeliai, kuriuose surašyta, už ką ir kaip reikia balsuoti.
N.Kuperio komandos pasamdyti užsieniečiai prižiūrėtojai arenoje elgėsi lyg namuose ir kaipmat užsipuldavo kiekvieną Lietuvos pilietį, kurį pamatydavo turint nešiojamąjį kompiuterį su mobiliojo ryšio įranga.
Slėpėsi už apsaugos
Pats bankroto administratorius slėpėsi už daugybės apsaugininkų, kurie ramino kiekvieną nepatenkintą susirinkimo eiga. Slėpdamasis nuo nepatogių klausimų, N.Kuperis net į savo spaudos konferenciją įleido tik lojalius žurnalistus, kurie aferą primenančioje jo veikloje nemato jokių problemų.
„Respublikos“ paklaustas, kodėl ne visi žurnalistai yra įleidžiami į viešą renginį - N.Kuperio spaudos konferenciją, jo atstovas Tomas Vaišvila ėmė kalbėti apie kažkokią privalomą išankstinę žiniasklaidos darbuotojų registraciją.
Jau vykstant kreditorių susirinkimui, salėje buvo girdėti ir plojimų, ir švilpimo, ir nepasitenkinimo šūksnių, o eiliniai „Snoro“ kreditoriai, supratę, kad susirinkimo eiga yra iš anksto suplanuota, kitos nuomonės tiesiog nėra kaip išsakyti, netrukus ėmė skirstytis.
„Kiekvienas turi teisę išeiti, jei nenori dalyvauti susirinkime. Jei nenorite dalyvauti susirinkime, prašau išeiti, kad kiti žmonės galėtų toliau dalyvauti“, - prieš minią mėgavosi N.Kuperis.
Tolimą kelią į Vilnių sukorę žmonės prie arenos atvirai reiškė savo pasipiktinimą ir pirmuoju kreditorių susirinkimu, ir jiems pernelyg brangiai kainuojančio bankroto administratoriaus N.Kuperio savivale, ir visur tvyrančia paslapties skraiste.
Klaipėdietė Nijolė Malakauskaitė, įsigijusi „Snoro“ indėlių sertifikatų ir akcijų, iš viso prarado 70 tūkst. litų.
„Mirusios mamos paliktus pinigus - 50 tūkst. litų - „Snoro“ darbuotoja pernai liepos mėnesį įkalbėjo investuoti į akcijas, - guodėsi N.Malakauskaitė. - Šiandien nebeturiu nieko, bet matau, kad bankroto administratorius N.Kuperis jau spėjo išleisti ar tik ne šimtą milijonų. Ar tai ne mūsų pinigai? Nelabai tikiuosi, kad tokių kaip aš balsą kas nors išgirs tame kreditorių susirinkime, bet gal kokio šviežio vėjo įnešiu“.
Kaunietė pensininkė Audronė likus vos keturioms dienoms iki „Snoro“ uždarymo praėjusių metų lapkričio 16-ąją įsigijo banko obligacijų už visas savo santaupas juodai dienai.
„Labiausiai mane šiandien nustebino gauti balsavimo biuleteniai, į kuriuos jau įrašyta, kaip ir už ką privalome balsuoti, kaip tarybiniais metais, - stebėjosi ponia Audronė. - Aš buvau sukrėsta išgirdusi, kiek uždirbo iš mūsų pinigų „Snoro“ bankroto administratorius, o šiandien, kai pamačiau, kokią areną užsakė, supratau, kad tos išlaidos yra irgi iš mūsų santaupų. Beje, maniau, kad čia bus „Snoro“ klientų eilės, todėl atvykau dar devintą ryto. O čia nieko nėra, niekas neaišku, vargu ar kas paprastais žmonėmis apskritai pasirūpins“.
Vilniaus įmonė „LB Chemijos prekyba“ „Snore“ prarado 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų). Jos direktorius Ivanas Rubanskis vakar eidamas į pirmąjį banko kreditorių susirinkimą neturėjo jokios vilties, kad prarastas lėšas kada nors pavyks susigrąžinti.
„Iš tų susirinkimų nieko nesitikiu, nes šiandien su tuo banku yra viskas neaišku, nežinia, koks ir kada bus parduodamas „Snoro“ turtas, - sakė I.Rubanskis. - Tačiau aš labai neigiamai žiūriu į tą milžinišką bankroto administratoriaus komandos išlaidavimą, kuris surijo jau šimtą milijonų litų. Man nesuprantama, kodėl buvo pasamdyti užsieniečiai, kai lietuviai tą patį darbą būtų atlikę daug kartų pigiau. Tas N.Kuperis juk tuoj išvažiuos, o pinigų nebeliks“.
Privalo atsakyti ir valstybė
Teisininkas Rimantas Simaitis „Snoro“ kreditorių susirinkime atstovavo apie 300 Lietuvos ir užsienio kreditorių interesams.
„Lietuvos valstybė dar iki „Snoro“ bankroto inicijavimo nacionalizavo šį banką ir tapo vienintele jo akcininke, - sakė R.Simaitis. - Skaitome bankroto įstatymą ir matome, kad pagrindinių akcininkų reikalavimai yra tenkinami tik septintąja eile. Todėl jeigu buvo priimtas sprendimas nacionalizuoti „Snorą“, tai buvo prisiimta ir atitinkama rizika bei garantijos kitiems banko kreditoriams“.
R.Simaitis atskleidė, kad vos prieš kelias savaites N.Kuperis teismo prašė leidimo tolesniam savo išlaidavimui, tačiau iki pirmojo banko kreditorių susirinkimo šis klausimas buvo atidėtas. Kokios naujos sumos prašė bankroto administratorius savo reikmėms, nuo kreditorių yra griežtai slepiama.
„Mums kelia abejonių N.Kuperio komandos išlaidos, nes iki šiol dėl jų nesame gavę išsamios informacijos ir pagrįstumo dokumentais, - teigė R.Simaitis. - Kai antrą kartą administratorius prašė teismo leisti jam išleisti dar apie 60 mln. litų, mes pateikėme savo išsamesnį atsiliepimą ir teismas į tai atsižvelgė, patvirtino daug mažesnes administratoriaus išlaidas“.
Vakar „Snoro“ kreditorių susirinkime buvo išrinktas jų komitetas. Daugiausia vietų - keturias iš devynių - gavo valstybės Indėlių draudimo fondas, per kurį iš valstybės pinigų buvo kompensuota apie 4 mlrd. litų „Snore“ laikytų indėlių.
Bankroto administratorius N.Kuperis vakar kone atvirai šaipėsi iš Lietuvos žmonių ir įmonių, praradusių savo pinigus „Snore“.
„Sakyčiau, kreditorių nepasitenkinimas gana natūralus, nes jie prarado daug pinigų, - sakė N.Kuperis. - Nemanau, kad jie turėtų būti nepatenkinti šiandienos susirinkimu. Kreditorių komitetas buvo patvirtintas. Aš negaliu pasakyti, kad smulkieji kreditoriai artimoje ateityje atgaus didesnes sumas“.
Vėliau bankroto administratorius patikslino savo žodžius pabrėždamas, kad jei kas ir atgaus savo pinigus, tai bus ne anksčiau nei po dvejų metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą