Latvijos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar „Krajbanka“ griūtis buvo neišvengiama, ar jo klientai gali turėti kokių nors valstybės garantuojamų teisių į savo santaupas, kreipėsi apie pusei tūkstančio indėlininkų atstovaujanti Latvijos piliečių iniciatyvinė grupė. Jos smaigalyje - garsus kompozitorius, buvęs šalies kultūros ministras ir parlamentaras Raimondas Paulas.
Įprastai gera nuotaika trykštančio menininko balsas vakar po teismo posėdžio buvo neatpažįstamas. Konstitucinis Teismas iš esmės jau atmetė piliečių prašymą bei viltį atgauti savo pinigus, nors galutinė teisėjų nutartis bus skelbiama tik kovo 1-ąją.
R. Paulas neslėpė pasipiktinimo šalies valdžia ir bankininkais. Muziko teigimu, kad ir kuri iš šių pusių buvo kalta dėl „Krajbanka“ žlugimo, vis tiek nukentėjo tik banko klientai.
Žaibai ir Lietuvai
Kompozitorius kalbėdamasis su „Respublika“ svaidė žaibus ir į Lietuvos pusę. „Krajbanka“ sąskaitoje R. Paulas turėjo apie 1 mln. eurų (apie 3,45 mln. litų) indėlį. Žlugus bankui valstybė jam kompensavo dešimt kartų mažiau - apie 70 tūkst. latų (345 tūkst. litų) vadinamąją apdraustą sumą.
- Ką šiandien sužinojote teismo posėdyje apie savo ir kitų „Krajbanka“ indėlininkų lėšų likimą? - vakar „Respublika“ paklausė kompozitoriaus Raimondo Paulo.
- Po šio teismo pasijutau taip keistai, kad, atrodo, niekam negaliu nė žodžio ištarti. Aš jau prieš šį posėdį maniau, kad bus ne rimtas rimtos problemos nagrinėjimas, o tik kažkoks spektaklis.
Taip ir įvyko - pasėdėjome, pasiklausėme ir nieko nesužinojome. Išskyrus tai, kad kovo 1-ąją išgirsime galutinį Konstitucinio Teismo sprendimą. O ko čia laukti, jeigu jau šiandien girdėjome, kad su „Krajbanka“ viskas padaryta labai gerai ir teisingai.
Pasirodo, šį patikimu laikytą banką tiesiog reikėjo staiga uždaryti. Ir nuo tada iki dabar - tyla, jokių kreditorių susirinkimų, jokių bandymų gaivinti tą įstaigą, kur dingo mūsų pinigai, - nieko valdžiai nereikia.
Keli Latvijos piliečiai, o tarp jų - ir aš, kreipėmės į teismą tik todėl, kad aiškinantis „Krajbanka“ bankroto pasekmes su mumis niekas nenorėjo nei kalbėti, nei tartis. Norėjome išgirsti atsakymą, kodėl niekas nepaisė mūsų teisių, o tik pavogė mūsų pinigus. Tokių žmonių kaip aš Latvijoje yra mažiausiai 500. Aš praradau milijoną eurų, kiti - ir daugiau, net po dešimt milijonų.
Bet niekas net neieškojo išeities iš šios problemos, mums tik buvo pareikšta: jūs viską praradote!
- Kokių dar žingsnių ketinate imtis?
- Jokių, nes Konstitucinio Teismo sprendimo net apskųsti negalima. Ko aš galiu imtis, jeigu pati valstybė tik ir galvoja, kad, neduok Dieve, aš ir kiti indėlininkai nelaimėtume teisme - jiems juk reikėtų išmokėti pinigus, padengti bylinėjimosi išlaidas.
Šiandien aš supratau: kai užeini į Konstitucinį Teismą, tu jau nebe žmogus. Aš net turėjau su savimi neštis pasą, o toks reikalavimas, būnant Rygoje, mane, atleiskite, žemina.
Tai rodo, kad visiems nusispjauti į tai, ką aš esu per gyvenimą padaręs šiai valstybei. Scenoje visi pažįsta, o teisme tie patys žmonės prašo paso - ar ne juokinga?
- Ką šiandien kaltintumėte dėl „Krajbanka“ žlugimo ir jūsų asmeninių lėšų pradanginimo?
- Vienas šios istorijos dalyvis - V. Antonovas - sėdi Londone, kitas, lietuvis, - taip pat ten, o buvęs „Krajbanka“ prezidentas Ivaras Prieditis ramiai sau vaikštinėja po Rygą. Kiek žinau, jis net nekvaršina sau galvos, net nebuvo pakviestas į jokias apklausas. Žmogus ramus, nes juk nieko neprarado.
Man pikta ir dėl to, kad I. Prieditį aš pažinojau dar nuo komjaunuoliškų laikų, o likus trims dienoms iki „Krajbanka“ uždarymo, apie tai pasigirdus gandams, skambinau jam asmeniškai. Jis mane įžūliai nuramino: nusiramink, Raimondai, nėra jokių problemų!
Man liūdna, kad ir pas mus, ir pas jus Lietuvoje kai kurie gali ramiai vogti ir niekada nesės į kalėjimą. Kodėl tie vagys yra visi vienodi ir išskirtinai globojami?
- Ką šiuo atveju jūs vadinate vagimis?
- Ir bankininkus, ir valstybės valdžią. Koks tarp jų skirtumas?
Iš žmonių tik atima
Vakar gerų naujienų neišgirdo ir „Snoro“ klientai, kurie buvo įsigiję legaliai platintų šio banko indėlių sertifikatų, o šie vertybiniai popieriai turėjo būti išpirkti dar prieš banko veiklos licencijos atšaukimą, t.y. iki 2011 metų lapkričio 24 dienos.
Tokiems „Snoro“ klientams atstovaujanti Investuotojų asociacija į teismą padavė valstybės įmonę Indėlių ir investicijų draudimo fondą, kuris „Snoro“ Kreditorių komitete atstovauja daugumai, t.y. valstybei.
Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius mano, kad įprastos draudimo bendrovės stengiasi kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis atlyginti klientų patirtą žalą, o Indėlių ir investicijų draudimo fondas elgiasi prieš klientų interesus - nenori jiems išmokėti teisėtai priklausančių pinigų.
Pirmosios instancijos teisme Investuotojų asociacija praėjusių metų gruodį šią bylą laimėjo, tačiau Indėlių ir investicijų draudimo fondas pasiekė pergalę Apeliaciniame teisme.
„Tam tikra prasme valstybė šiandien sukiršino dvi Lietuvos piliečių grupes - „Snoro“ indėlių sertifikatų pirkėjus ir tuos, kurie turi santaupų kituose bankuose, o už jų pinigus turi garantuoti Indėlių ir investicijų draudimo fondas, - „Respublikai“ sakė T. Pilipavičius. - Jeigu bus išmokėti pinigai „Snoro“ klientams, jų sumažės Indėlių ir investicijų draudimo fondo kišenėje. Iš esmės valstybė pasiimdama žmonių pinigus paprasčiausiai paaiškina, kad tai yra valstybės lėšos“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą