„Snoro“ likviduotojas neatsako už save

„Atsižvelgiant į atliekamus tyrimus ir peržiūrą, ataskaitoje pateikta informacija nelaikytina galutine ar baigtine, bankroto administratorius turi teisę ją peržiūrėti. Nepateikiama jokių pareiškimų, garantijų ar kitų pasižadėjimų, kad ataskaitoje pateikiama informacija yra tiksli ir išsami. Niekas neturi teisės remtis ataskaitos turiniu ar kita joje pateikiama informacija. „Snoras“, bankroto administratorius ir atitinkamai jų darbuotojai, atstovai, patarėjai ir Kreditorių komitetas nėra atsakingi nei už Ataskaitoje pateikiamą informaciją, nei už atvejus, kai koks nors asmuo tokia informacija remiasi“, - teigiama N. Kuperio pareiškime.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas vakar „Respublikai“ sakė buvęs šokiruotas tokio N. Kuperio pareiškimo, leidžiančio manyti, kad bankroto administratorius tokiu būdu gali vengti bet kokios atsakomybės už savo brangiai mokamą veiklą.

„Dar nesu skaitęs tokio dokumento, kurio autorius teigtų, kad niekas neturi teisės remtis jame pateikta informacija. Šis N. Kuperio pareiškimas mane šokiravo, nes, vadinasi, ir aš, vadovaudamas „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių organizacijai, tarsi negaliu remtis viešai banko interneto tinklalapyje pateiktais skaičiais ir jų komentuoti, - teigė D. Arlauskas. - Vadinasi, aš, kaip įmonės vadovas, teikiantis informaciją Mokesčių inspekcijai, irgi turėčiau prirašyti, kad už savo pateiktus duomenis neatsakau?“

Toliau liejosi milijonai

Už spalio-gruodžio mėnesiais nuveiktą darbą vykdant bankroto procedūras banko konsultantams išmokėta 17,253 mln. litų. Ankstesnės savo ataskaitos, skirtos laikotarpiui iki praėjusių metų rugsėjo 30 dienos, duomenimis, N. Kuperio patarėjai buvo susižėrę 79, 630 mln. litų, tad iš viso jų paslaugos jau atsiėjo 96,883 mln. litų.

Pačiam bankroto administratoriui teismas buvo nustatęs 100 tūkst. litų mėnesio algą.

„Snoro“ darbuotojams per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius išmokėta 4,779 mln. litų, tačiau veiklos ataskaitoje N. Kuperis teigia, kad jau šių metų sausio 31 dieną bankrutavusio banko darbuotojų algų fondas sumažėjo 22 proc. ir siekia 1,1 mln. litų per mėnesį. Iš viso pernai algoms išleista 33,816 mln. litų.

Tarp svarbiausių bankroto proceso įvykių per tris paskutinius 2012 metų mėnesius N. Kuperis vadina parengtą tolesnį „Snoro“ personalo mažinimo planą - ir šiemet vieną jų jau atleido. Šių metų vasarį banke dirbo 152 žmonės.

„Snoro“ turimas patalpas išlaikyti pernai kainavo 7,5 mln. litų, turtą - 5,2 mln. litų, ryšiams ir informacinių technologijų priemonėms skirta 8,8 mln. litų, apsaugai ir draudimui - 2,8 mln. litų, „kitoms išlaidoms“ - 1,5 mln. litų.

Tikisi ką nors nuveikti

D. Arlauską sudomino ir N. Kuperio ataskaitos dalis, pavadinta „Tolesni veiksmai“, kurioje teigiama, kad tęsiant bankroto procedūras per kitus tris mėnesius administratorius neįsipareigoja, o tik „tikisi“ atlikti kai kuriuos darbus.

Pavyzdžiui, N. Kuperis „tikisi užbaigti turto išpirkimą iš Kaimanų ir Mergelių salų fondų ir derybas su Kipro įmonėmis dėl 22 Rusijos paskolų susigrąžinimo“.

„Apie kokį banko turto išpirkimą galima kalbėti, kai tuos pinigus tiesiog reikia susigrąžinti, jeigu tos paskolos, tarkim, Kipre dar nėra nacionalizuotos, - sakė D. Arlauskas. - Stebina ir tai, kad N. Kuperis tikisi per tris mėnesius užbaigti banko nekilnojamojo turto inventorizavimą, kuris juk ir taip buvo „Snoro“ balanse. Be to, kodėl tas turtas net nebuvo inventorizuotas, jeigu banko veikla sustabdyta dar 2011 metų lapkričio mėnesį?“

Premjeras ramus

Praėjusią savaitę vykusiame valdančiosios koalicijos partnerių tarybos susitikime apie situaciją „Snoro“ banke teko aiškintis ir premjerui Algirdui Butkevičiui.

Šiame posėdyje dalyvavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, aplinkos ministras, buvęs Seimo laikinosios tyrimo komisijos situacijai „Snore“ aiškintis vadovas Valentinas Mazuronis „Respublikai“ pasakojo, kad A. Butkevičius nuramino politikus, jog situacija bankrutavusiame banke esą kontroliuojama.

„Premjeras mums paaiškino, kad, skirtingai nei ankstesnės Vyriausybės laikais, „Snoro“ kreditorių komitete dirbantys valstybės deleguoti atstovai atsiskaito kone kas savaitę ir Finansų ministerijai, ir pačiam A. Butkevičiui, - sakė V. Mazuronis. - Mums buvo pasakyta, kad situacija tarsi jau pasikeitė į gerąją pusę kalbant apie „Snoro“ bankroto procedūrų išlaidas. Premjeras užtikrino, kad nuolat yra stebima, ar bankroto administratoriaus komanda pernelyg neišlaidauja“.

V. Mazuronio nuomone, turėtų būti daugiau dirbama ne tik dėl bankroto administratoriaus komandos išlaidų kontrolės, bet ir siekiant, kad valstybė kuo greičiau susigrąžintų pinigus, kurie buvo išleisti atsiskaityti su „Snoro“ kreditoriais.

Valstybė jiems jau išmokėjo apie 4 mlrd. litų, o didžiausias banko turtas - įmonės „Snoro lizingas“ ir „Finasta“ - iki šiol neparduotas.

Bankroto administratorius N. Kuperis apie galimus šių bendrovių pirkėjus buvo užsiminęs dar praėjusią vasarą, tačiau tokių neatsirado ir iki šiol. Apie galimus klientus praėjusią savaitę užsiminė ir Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas, tačiau jie nebuvo įvardyti.