Socialdemokratai: mokesčių sistema skylėta, mokestinė moralė - pašlijusi

Jeigu Vyriausybė pati nepasiūlys geresnės mokesčių reformos, galės prisiimti autorystę sau ir įgyvendinti grupės parlamentarų siūlomus pakeitimus, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. 

Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje socialdemokratai tikino, kad dėl jaučiamo socialinio neteisingumo gyventojai arba palieka šalį, arba nenori mokėti mokesčių. 

„Vyriausybė ir valdantieji aktyviomis pastangomis neigia savo įsipareigojimą kovoti su nelygybe. Mokesčių sistemos netolygumas prisideda prie nelygybės. Mokesčių inspekcijos duomenys aiškiai rodo, kad Lietuvoje daugiau uždirbantys sumoka proporcingai mažesnę savo pajamų dalį kaip gyventojų pajamų mokestį GPM“, - kalbėjo G. Paluckas.

Pasak jo, mokesčių sistema šalyje skylėta ir neteisinga, o „mokestinė moralė“ - pašlijusi.

„Jeigu mokesčių sistema neteisinga, uždirbantys mažiau jaučia, kad turi nešti proporcingai didesnę mokestinę naštą, žinoma, noras mokėti mokesčius silpsta. Naiviai vis dar tikiuosi, kad Premjero žadėta mokesčių reforma tikrai pasirodys“, - sakė G. Paluckas.

R. Budbergytės teigimu, Lietuvos gyventojai, kurie stengiasi uždirbti bent minimalų ar vidutinį atlyginimą, apimti socialinės depresijos.

„Jie priversti palikti Lietuvą, ieškodami sotesnio kąsnio. Iki šiol rūpinamės tik labai mažas pajamas gaunančiais žmonėmis. Kitiems, kurie taip pat turi galvoti, kaip sudurti galą su galu, išmaitinti šeimas, dėmesio neskiriama. Mokesčųo sistema šios funkcijos neatlieka“, - teigė parlamentarė.

R. Burdergytės vertinimu, Finansų ministerijos ir visos Vyriausybės paaiškinimai, kodėl reikia atmesti idėjas, kurios padėtų mažinti nelygybės, socialinės atskirties ir socialinės depresijos priežastis, būna ciniški. 

„Neva mokesčių sistemoje turime pakankamą progresyvumą. Tačiau vieną kartą Vyriausybė turės išgirsti Seimo narius, kurie priversti registruoti įstatymų pakeitimų visą paketą“, - kalbėjo R. Budbergytė.

Grupės parlamentarų registruotame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projekte siūloma keisti apmokestinimą pajamų, kurios apmokestinamos GPM: individualios veiklos, turto, darbo santykių. 

Siūloma, kad vietoje dabar taikomo 15 proc. GPM tarifo pajamos, neviršijančios 1500 eurų per mėnesį, būtų apmokestinamos 14 proc. GPM, nuo 1500 iki 2500 eurų - 19 proc., nuo 2500 iki 3500 eurų - 24 proc., didesnės nei 3500 - 29 proc. Apmokestinama būtų tik ta dalis, kuri viršija nustatytą „laiptą“. 

„Pavyzdžiui, tie, kurių pajamos iki 2000 eurų, pajus skirtumą tik tai daliai, kuri viršija 1500 eurų. Pajamos, kurios yra iki 1900 eurų, nepajus jokio papildomo apmokestinimo“, - aiškino R. Budbergytė.

Seimo narių grupė taip pat siūlo, kad į papildomą neapmokestinamą pajamų dydį turėtų teisę vaikus auginantys žmonės, dirbantys ne tik pagal darbo sutartį, net užsiimantys individualia veikla. Neapmokestinamą pajamų dydį siūloma nustatyti 400 eurų.

„Norint veiksmingai mažinti pajamų nelygybę, būtina mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir nustatyti didesnius GPM tarifus gaunantiems dideles ir labai dideles pajamas. Be to, svarbu, kad progresiniai mokesčio tarifai būtų taikomi visoms gyventojų pajamų rūšims, o ne tik pajamoms iš darbo teisinių santykių. 

Būtent nedidelės, bet labai turtingos gyventojų dalies pajamų iš nekilnojamojo ir finansų turto apmokestinimas didesniais tarifais turi užtikrinti galimybes sumažinti mokestinę naštą labiausiai pažeidžiamai gyventojų daliai. Tuo tarpu vidurinės klasės atstovams permainos mokesčių srityje neturėtų sukelti neigiamų pasekmių“, - aiškinama projekto rengėjų rašte.

Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.