Stasys Kropas: "bankų paskolų augimas kaip tendencija vis dar lieka ateities dienotvarkėje"

"Iš tikrųjų nieko dramatiško neįvyko, portfelio mažėjimas siekė vos 190,9 mln. litų ir tai lengvai gali tilpti į vidinius skolų portfelių pertvarkymo procedūrų rėmus. Visgi net jei taip ir yra, esame priversti konstatuoti, kad bankų paskolų augimas kaip tendencija vis dar lieka ateities dienotvarkėje", - teigia ekspertas.

Balandį, palyginti su kovu, privačioms įmonėms išduotų paskolų suma sumažėjo 398 mln. litų, o bendrasis portfelis siekė 23,8 mlrd. litų. Tuo tarpu privatiems asmenims išduotų paskolų suma nežymiai augo- 2,5 mln. litų ir sudarė 22,6 mlrd. litų. Taigi skirtumas tarp fiziniams asmenims ir įmonėms išduotų paskolų portfelio balandžio pabaigoje sudarė vos 1 mlrd. litų.

"Tai rodo, kad namų ūkių gebėjimai subalansuoti savo finansus ir valdyti riziką bei lūkesčiai šiuo metu yra geresni nei įmonių, kurios po sunkmečio savo skolinimosi potencialą ir pasitikėjimą savo jėgomis atstato daug lėčiau. Bankai, kuriuos tiek finansų krizė, tiek griežtėjantys reikalavimai skatina labiau rūpintis naujų reguliacinių mechanizmų įgyvendinimu ir poveikiu bankų verslui bei naujų paskolų išdavimu, sprendimus dėl skolinimo fiziniams asmenims gali surasti greičiau", - pažymi S. Kropas.

Balandį bankuose šiek tiek sumažėjo indėlių portfelis - 92 mln. litų iki 45,1 mlrd. litų. S. Kropo teigimu, visgi šis pokytis toks pat nereikšmingas kaip ir paskolų portfelio mažėjimas.

"Mažėjimą lėmė terminuotųjų indėlių portfelio traukimasis. Tokią tendenciją skatina šiuo metu labai kuklios terminuotųjų indėlių palūkanos. Ir čia vėlgi reikėtų sugrįžti prie diskusijos apie ilgalaikių terminuotų indėlių teisinio reglamentavimo priemones, kurios skatintų ilgalaikių depozitų - indėlių žanro, praktiškai nežinomo Lietuvos bankuose, populiarinimą", - teigia S. Kropas.