Vokietijai priklausančioje Riugeno saloje Sergejus Kušpelis, buvęs šturmanas, ir Jonas Pakeris, pagal specialybę inžinierius laivų mechanikas, ėmėsi atsarginių dalių tiekimo laivams ir jų remonto verslo. Saloje esančiame Zasnico (Mukrano) uoste jie įkūrė dvi firmas. Verslas sekasi neblogai, pasiekta milijoninė apyvarta. Beje, Sergejus dar yra ir restorano "Nautilus", tapusio Riugeno salos vertybe, savininkas. Imant visas tris veiklos sritis įdarbinta 80 žmonių, vietinių salos gyventojų. Tiek Sergejus, tiek Jonas prieš keliolika metų gyveno ir dirbo Klaipėdoje ir dabar gana dažnai atvažiuoja į ją.
J. Pakeris mano, jog lietuviai, užuot ėmęsi kokios nors veiklos, yra labiau linkę skųstis ir dejuoti. Paklaustas, ar Vokietijoje imtis verslo ne vokiečiams yra sunku, atsakė, jog čia sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir vokiečiams.
Buvo komandiruoti į Vokietiją
Sergejui Kušpeliui dabar 49 metai, jis jau yra Vokietijos pilietis. 1976-1986 m. jis dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje. Beveik 10 metų plaukė į jūrą jos laivais. Būdamas kapitono vyresniuoju padėjėju jau buvo išlaikęs egzaminus ir galėjo pradėti dirbti kapitonu, tačiau 1986 m. buvo komandiruotas į Zasnico keltų perkėlą dirbti ten Lietuvos jūrų laivininkystės atstovybėje jos viršininko pavaduotoju.
J. Pakeris gimė Semeliškėse, netoli Trakų. Nemažą savo gyvenimo dalį praleido Ignalinoje. Mokėsi Kaliningrade žuvies pramonės technikos institute. 6 metus dirbo Klaipėdoje esančioje Vakarų laivų remonto įmonėje (dabar AB Vakarų laivų gamykla), yra dirbęs buvusioje Klaipėdos tralerių laivyno bazėje viršininko pavaduotoju. 1987 m. buvo komandiruotas dirbti į buvusią demokratinę Vokietiją (DDR). Yra dirbęs ir Stralzundo laivų statykloje. 1990 m., kai pradėjo irti Sovietų sąjunga, Jonas rusų buvo paprašytas dar padirbėti Vokietijoje. Iki 2000 metų jis dirbo susivienijime "Sudoimport", kol šis buvo privatizuotas.
Dabar J. Pakeris rūpinasi firmų Riugeno saloje marketingo ir komercijos reikalais. Beje, jis dar tebėra Lietuvos pilietis. Gyvena didžiausiame salos mieste Bergene, esančiame netoli Zasnico uosto. Jaunesnioji jo dukra studijuoja filologiją Greifsvaldo universitete, o vyresnioji dukra gyvena Klaipėdoje ir čia turi savo verslą.
Laivų detalių tiekimas
Viena iš S. Kušpelio ir J. Pakerio veiklos sričių - laivų detalių tiekimas. 1992 m. Zasnice buvo įkurta atsarginių detalių tiekimo laivams firma TSM (Technical Services Agency GmbH). Dabar jos apyvarta gana didelė, skaičiuojama milijonais eurų.
Atsarginės dalys laivams, kurių 90 proc. sudaro žvejybos laivų atsarginės dalys, TSM tiekia užsakovams iš Europos, Afrikos, Azijos. Tačiau pagrindiniai jos užsakovai yra iš Rusijos, su kuriais sudaryti nuolatiniai kontraktai. Tolimuosiuose Rytuosse TSM laivų dalis pristato į Sachaliną, Kamčiatką, Vladivostoką. Beje, ji aptarnauja didelį per 50 laivų turinti Murmansko tralinį laivyną, 17 laivų Kaliningrade ir kt. Darbo TSM netrūksta, tačiau aptarnaujamų klientų tinklą norima plėsti.
Laivų aprūpinimo atsarginėmis dalimis srityje TSM bendradarbiaujama ir su Lietuva: palaiko ryšius su AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", UAB "Garant", UAB "Varitecha", UAB "Laivų technika" bendrovės direktoriumi Broniu Jazbučiu ir kt. Tačiau klientai iš Lietuvos tesudaro tik laba mažą dalį.
Žinoma, pats klientas gali užsisakyti jam reikalingas laivų detales tiesiogiai iš gamintojo, tačiau tai jam brangiau kainuoja. Jis perka nedidelį kiekį ir negauna jokių nuolaidų. O TSM perka atsargines dalis šimtais ir laiko jas netoli Bergeno esančiame sandėlyje. Ji gauna iš gamintojo 15-20 proc. nuolaidą. Tad klientui perkant jas iš TSM, nors ji už savo darbą ir užsideda 5 proc. prie detalės kainos, vis dėlto kainuoja 5-10 proc. pigiau nei perkant iš gamintojo. Be to, TSM privalumas yra tai, jog ji suteikia ilgalaikį kreditą.
TSM savo atstovybių kitose šalyse nekūrė. Viena vertus, jų išlaikymas nemažai kainuoja, o kita vertus, tai savotiškas būdas "gimdyti" konkurentus. Neretai atstovybės po kurio laiko pačios nori imtis šio verslo.
Pasak J. Pakerio, laukiama, kol Baltijos šalys taps Europos Sąjungos narėmis, kol jose pasikeis įstatymai, tada bus galima jose kurti atstovybes. Beje, TSM savo atstovybę Baltijos šalyse planuoja kurti 2005 m.
Laivų remontas
1995 m., kai Zasnice buvo privatizuojama keltų techninio aptarnavimo bazė, jos kontrolinį akcijų paketą įsigijo S. Kušpelis kartu su J. Pakeriu. Taip atsirado kompanija MRTS (Motoren Reparathur Technik Service), laivų remonto techninio aptarnavimo įmonė. Ji atlieka nedidelį vadinamąjį tarpreisinį laivų remontą.
MRTS remontuoja ne tik keltus, atplaukiančius į Zasnico uostą. Yra sukurta mobili remonto bazė, kurioje dirba profesionalūs mechanikai laivų remontininkai, vietiniai vokiečiai. Juos galima išsikviesti ten, kur reikia. Jie susideda savo darbo priemones į konteinerį ir vyksta į nurodytą vietą. Pagrindinių laivų remonto specialistų, kurie skraidinami remontuoti laivų, yra 17.
Laivų remonto srityje konkurencija yra didžiulė, ypač su Baltijos šalimis, kur laivų remontas yra pigesnis. Pasak J. Pakerio, kai MRTS savo jėgomis nepajėgia atlikti visų remonto darbų, samdo firmas iš Lietuvos. Tai jai apsimoka, nes galutinis rezultatas - užsakovui pigiau suremontuotas laivas. Dalykas tas, kad laivo remonto užsakovas Lietuvoje esančiam darbdaviui už vieną laivo remonto valandą moka 15 eurų, o Vokietijoje - 30-40 eurų. Beje, MRTS laivų remonto paslaugos Vokietijoje yra vienos iš pigesnių. Samdydama žmones iš Lietuvos MRTS moka jiems taip, kaip mokama Lietuvoje.
Restoranas - tik hobis
S. Kušpelis ryžosi Riugeno saloje esančiame Neukampo kaimelyje įrengti restoraną "Nautilus". Nors vieta ir nuošali, tačiau jis yra gana gausiai lankomas turistų. Jame vokiečiai filmuoja filmus, televizijos rodo reportažus. Sezono metu, nuo gegužės iki spalio mėnesio, vietas restorane savaitgaliais reikia užsisakyti prieš 4-5 dienas.
Juokaujama, kad "Nautilus" - tai būsima Sergejaus pensija, kad jis duos pelno nebent jo anūkams, nes dabar restoranas, palygint su TSM veikla, uždirba labai nedaug. Pasak Sergejaus, restoranas - tai jo hobis, jo sielos, o ne verslo dalykas.
Restoranas "Nautilus" buvo atidarytas prieš 8 metus rugpjūčio 6 d. Iš pradžių buvo įrengta viena salė, paskui - kitos. Jis yra nupirktame pastate, kuriame anksčiau buvo DDR profsąjungos poilsio namai, turėję ir savo valgyklą, ir miegamuosius kambarius. DDR gyventojai visada jautėsi esą vargšai giminaičiai palyginti su Vakarų Vokietijos piliečiais, tad restorano - povandeninio laivo idėja jiems patiko. Netgi buvo įkurtas savotiškas "Nautilus" paramos komitetas.
Idėją, koks tai turėtų būti restoranas, siūlė žinomas Vokietijos architektas p. Theilemanas. Beje, Vokietijoje architektas siūlo savo idėją, savo medžiagas, dirba jo darbuotojai, žodžiu, jis daro viską ir įteikia užsakovui raktus. Vienas iš pasiūlytų variantų buvo įrengti taip, tarsi tai būtų Paryžiaus aikštė. Juokaujama, kad šios idėjos atsisakyta todėl, jog būtų reikėję statyti stulpą, vežimą ir sodinti linksmus prancūzus. Beje, Vokietijos Stralzundo mieste jau yra įgyvendinta to paties architekto senos alaus daryklos ir Paryžiaus aikštės idėja.
Riugene, Neukampe, įgyvendinta idėja - garsaus fantastinių romanų rašytojo Žiulio Verno herojo kapitono Nemo povandeninis laivas. Ji buvo labai brangi ir kainavo ne vieną milijoną Vokietijos markių. Vieno kv. metro įrengimas kainavo 2,5-3 tūkst. Vokietijos markių. Beje, restoranas "Nautilus" yra apdraustas 4 mln. eurų suma.
Reikėjo nemažai pastangų įtikinti banką duoti paskolą. Beje, bankas, suteikęs kreditą, pageidavo, kad restorano savininkas pasimokytų, kaip reikia tvarkytis restorane, jam buvo surengti kursai.
"Nautilus" yra savotiška Holivudo filmo apie kapitoną Nemą versija. Nedidelės patalpos sudaro tokio uždarumo kaip esant povandeniniame laive įspūdį. Tačiau čia puiki ventiliacija, tad leidžiama rūkyti.
Restoranas yra tarsi muziejus, kuriame lankytojai gali atrasti įvairių siurprizų, patenkinti savo fantazijas. Pavyzdžiui, kai kurios interjero detalės, primenančios metalines laivo konstrukcijas, iš tikrųjų yra padarytos iš medžio, tik taip nudažytos, kad nežinodamas net nesuprasi, kad tai ne metalas. Ši idėja užpatentuota.
"Nautilus" galima pamatyti 200 metų senumo vargonus, didelį gražų jūrinį akvariumą. Jame yra ir kapitonų salonas. Beje, tualeto durys yra originalios vieno Anglijos kalėjimo durys, kurioms jau daugiau kaip 100 metų. Restorano baras yra padarytas iš bažnyčios suolų. Visos įdomybės buvo nupirktos įvairiuose aukcionuose. Beje, naro kostiumas ir yra atsigabentas iš Klaipėdos, kompasas - iš Sankt Peterburgo, naro šalmą dovanojo švedai, naro batus - viena alaus darykla.
Restorane telpa mažiausiai 150 žmonių. Jame dirba vietiniai gyventojai, kviestinių virėjų nėra. Patiekalų asortimentas tenkina visų poreikius, ypatingas dėmesys patiekalų egzotiškumui neskiriamas. Beje, neretai restorano lankytojai nustemba, kad kainos čia nėra labai didelės.
Antrame pastato aukšte yra įrengtas 56 vietų viešbutis, kurio kambarių interjerą taip pat puošia jūrinė tematika.
Sergejus, paklaustas, ar jam nekilo mintis įrengti kažką panašaus kaip "Nautilus" ir Klaipėdoje, atsakė, jog turįs tokių minčių, tačiau dar norįs pasižiūrėti, kaip Lietuvoje keisis situacija.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą