Sukčių pinklės - vis klampesnės

Į redakciją kreipęsis Tomas (pavardė redakcijai žinoma. - Autor. past.) pasakojo, jog į internetą įdėjęs skelbimą apie parduodamą akordeoną netrukus sulaukė skambučio. Klaipėdietis atsiliepti nespėjo, tačiau potencialus pirkėjas instrumentu pradėjo domėtis trumposiomis žinutėmis. Visgi lietuvis net neįtarė, kad iš jo ruošiamasi pasisavinti 230 eurų.

Bandė apgauti

Akordeonu susidomėjęs asmuo kalbėjo ir rašė anglų kalba. Klaipėdietis susisiekęs su potencialiu pirkėju sulaukė klausimo apie galutinę instrumento kainą. Abi pusės sutarė dėl 650 eurų.

"Iš pradžių niekas apie jokius pavedimus nekalbėjo. Paklausė, kiek laiko naudojau instrumentą, kokios jis būklės. Po valandos susirašinėjimo buvo prieita prie pinigų pervedimo temos", - sakė skaitytojas.

Džesika tikino pavedimą atliksianti internetu, "PayPal" sistema. Jai lietuvis nurodė konkrečią banko sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti pinigai. Skaitytojas sulaukė profesionaliai paruošto "Paypal" suklastoto elektroninio laiško, neva pirkėja už instrumentą sumokėjo 700 eurų ir papildomus 230 eurų už kurjerio paslaugas. Išgalvota buvo ir laivybos kompanija, kuri esą laukė užsakymo patvirtinimo.

Tada ėjo "amerikietės" sąlygos: "Nuvyk į artimiausią "Western Union" padalinį ir į laivybos kompanijos būstinę išsiųsk 230 eurų. Kai pinigai pasieks adresatą, visa 930 eurų suma automatiškai bus pervesta į tavo sąskaitą."

Po tokio laiško skaitytojui kilo įtarimų - pinigai turėjo nukeliauti į Kiniją. Paskutinė detalė, kuri skaitytojui dėl galimos aferos nesukėlė jokių abejonių - raginimai kuo greičiau išsiųsti nurodytą sumą. Išradingumo nestokoję sukčiai teigė, kad jie jausis ramiai tik tada, kai pinigai pasieks abi puses.

"Su tokia klasta susidūriau pirmą kartą. Nemačiau nieko blogo, jog instrumentu susidomėjo užsieniečiai. Apie sukčių klastas esu girdėjęs daug, bet šis atvejis buvo išskirtinis - aferistai viską darė išties profesionaliai ir operatyviai. Dar įdomiau tai, jog kitą dieną žinutės sulaukė draugas, kuris skelbėsi parduodąs fotoaparatą", - teigė su sukčiais dėl instrumento derėjęsis lietuvis.

Sukčiai apsukų nemažina

"Western Union" - greitas ir patogus grynųjų pinigų siuntimo būdas iš užsienio į Lietuvą ir iš jos į bet kurią kitą šalį. Iki šiol šią paslaugą taiko "Swedbank", tačiau nuo spalio 1 d. dėl elektroninių atsiskaitymų ir mokėjimų strategijos bankas šios paslaugos teikimą nutrauks. Per mėnesį jis gauna apie 1 900 perlaidų.

"Swedbank" atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, darbuotojai nuolant konsultuoja ir perspėja klientus dėl rizikos. Ji kyla tuo atveju, jei pinigai yra siunčiami nepažįstamiems žmonėms arba atsiskaitoma už prekes ir paslaugas pagal instrukcijas, gautas iš nepažįstamų asmenų.

"Viena didesnių sukčiavimo bangų buvo užfiksuota prieš daugiau nei mėnesį. Įmonėms banko vardu buvo siunčiami melagingi elektroniniai laiškai, kuriais buvo informuojama apie tariamai atliktą mokėjimą. Prie laiško buvo prisegtas failas, kuris iš tiesų buvo kenkėjiška programa. Bankas perspėjo tokių failų neatidaryti", - "Vakarų ekspresui" sakė S. Abraškevičius.

Banko specialistai ragina tokius ir panašius laiškus nieko nelaukus ištrinti. Jeigu prisegtas failas visgi atidaromas, tikėtina, kad kompiuteris gali būti apkrėstas kenkėjiška programa. Tokiu atveju jungtis prie el. bankininkystės paskyros nerekomenduojama, nes duomenis gali pasisavinti sukčiai.

Policija jau ne vienerius metus ragina žmones neprarasti budrumo - neperduoti pinigų ir nepervesti jų į nurodytas banko sąskaitas.

Kaip neužkibti ant kabliuko

* Niekam neatskleiskite prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų. Pastarieji (vartotojo ID, slaptažodžiai ir kt.) yra tiesioginis raktas nuo Jūsų sąskaitų banke, todėl taip, kaip saugote savo piniginę ir grynuosius, turite saugoti ir šiuos duomenis. Nepalikite jų nesaugiose vietose, nenešiokite piniginėse kartu su mokėjimo kortelėmis ar pan.

* Bankai, lizingo bendrovės, mobiliojo ryšio operatoriai, kitos paslaugų įmonės ar institucijos neskambina ir nesiunčia elektroninių laiškų prašydami elektroniniu būdu pateikti asmeninę informaciją. Tai tik jums priklausanti informacija.

* Baigę darbą el. bankininkystės svetainėje, saugiai išeikite iš elektroninio banko paslaugos (paspauskite mygtuką "Išeiti", "Atsijungti" ar pan.) ir uždarykite naršyklės langą.

* Pasirinkite saugų ir stiprų slaptažodį. Stenkitės nesudaryti slaptažodžio iš savo vardo, pavardės, adreso ar gimimo datos.

* Neįrašykite svarbios informacijos į internete iššokančius (pop-up) langus, nes jie gali nuvesti į nesaugią aplinką.

* Neįveskite jokių mokėjimo duomenų, jeigu to prašoma tinklalapyje, kurio adresas prasideda http://. Saugus tinklalapis turi prasidėti https://, o naršyklės lango apačioje arba adreso juostoje turi būti matoma spynelės piktograma, kurią paspaudus parodoma informacija apie sertifikatą, jo galiojimą.

* Pasirūpinkite savo kompiuterio ar mobiliojo telefono saugumu, atnaujinkite operacinę sistemą, antivirusinę programą.

* Nespauskite nuorodų ir neatidarinėkite dokumentų, gautų iš nežinomų asmenų.

* Tikrinkite adresus asmenų, kurie siunčia el. laiškus (ypač jei prašoma finansinės pagalbos ar pan.) - sukčiai gali siųsti laiškus nuo neva jūsų pažįstamų, tik, pavyzdžiui, pakeičia ar praleidžia vieną raidę el. pašto adrese (pavyzdžiui, vietoj vardenis.pavardenis@… - vardenis.pavardnis@…).

* Būkite atsargūs, naudodamiesi neapsaugotais wi-fi (pavyzdžiui, oro uostuose, kavinėse) - stenkitės nesijungti prie savo el. pašto ar kitų asmeninių duomenų.

* Patartina, jungiantis prie socialinio tinklo paskyros ar el. pašto, pasirūpinti dviejų faktorių autentifikavimu (pavyzdžiui, slaptažodis ir telefono numeris).

* Jeigu pastebite, kad prisijungiant prie el. bankininkystės programa "stringa" ar prašo pakartoti duomenis dar kartą, susisiekite su banku, pasiteiraukite dėl galimų techninių nesklandumų.