Seminarą pristatęs virtualus verslo inkubatorius ENTERBANK - Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sienas programos projekto "Virtualios verslo paramos infrastruktūros Baltijos šalyse kūrimas", kurį Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) įgyvendina su "Ventspils Digital" centru ir LCC tarptautiniu universitetu, dalis.
Virtualaus verslo skatinimas - kaip niekad aktualus. Nors pagal "duonos ir žaidimų" rodiklius gerokai lenkiame Europos Sąjungos vidurkius: ketvirtadalis visų Lietuvos interneto vartotojų ieško darbo skelbimų bei siuntinėja savo CV virtualiai ir daugiau kaip pusė elektroninėje erdvėje dairosi žaidimų, filmų bei kitokio pramoginio turinio, vertinant elektroninės komercijos rodiklius, dar yra kur stiebtis.
Šalies įmonės bendrame kontekste atrodo gerai - net 21,9 proc. verslo subjektų prekiauja elektroniniu būdu, kuriam tenka 13,5 proc. nuo bendros jų apyvartos, tačiau pagal individualaus aktyvumo rodiklius velkamės gale: tik 10,8 proc. šalies gyventojų virtualiai užsisako prekių ar paslaugų ir vos 1,9 proc. patys prekiauja jais virtualioje erdvėje.
Anot LCC tarptautinio universiteto viceprezidento žmogiškiesiems ištekliams ir ilgamečio elektroninės komercijos konsultanto Dereko Benthemo, tai - neišnaudotas Lietuvos rinkos segmentas, kuris prašyte prašosi verslo dėmesio. Būtina sąlyga norintiesiems pradėti prekiauti internetu - mėgti analizuoti ir skaičiuoti, mat gerai sustyguotame elektroniniame versle kiekvienas klaviatūros mygtuko paspaudimas lemia pajamų srautą.
Strategija - septyniskart pamatuoti
Norite išmėginti jėgas virtualiame pasaulyje, kuriame negalioja fizinės ribos? Vis dėlto orientyrus vertėtų nusistatyti. Vienas iš D. Benthemo klientų, deimantais ir juvelyrika internetu prekiaujanti JAV kompanija "Adiamor", gyvuoja daugiau kaip dešimtmetį, tačiau plėstis į Kanados ir Didžiosios Britanijos rinką ėmėsi tik prieš trejetą metų - laiko juostos yra iššūkis skambučių centrui, tuo metu, anot konsultanto, "žmonės nenori išleisti 3 000 JAV dolerių prieš tai nepabendravę telefonu". Tai - dar viena priežastis, kodėl kol kas dirbama tik anglakalbėse šalyse.
Sugebėti užmegzti kontaktą su internautu svarbu ne tik prekiaujant deimantais. Originalus prekių pristatymas - vienas iš kelių į internauto kaip potencialaus pirkėjo širdį. Todėl Vilniuje įsikūrusios skaitmeninių sprendimų agentūros "The Chocolate" vadovas Tomas Nemura siūlo jau pradiniame etape apgalvoti, koks turinys geriausiai pristatys jūsų siūlomą produktą, susikoncentruojant į visas įmanomas temas ir atsijojant patraukliausias.
"Kuo mažesnės investicijos į pirmą žingsnį - tuo lengvesnis pralaimėjimas", - primena jis ir ragina pasukti galvą, nes daugeliu atvejų surasti tinkamą sprendimą padeda logika ir žmogiškosios natūros pažinimas.
Šitaip gimė ir vieno iš lietuviškų mažmeninės prekybos tinklų interneto svetainės sprendimas - joje, užuot viešinus akcijų bukletus, skelbiami patiekalų receptai, kuriais, savaime suprantama, galima bus pasinaudoti apsipirkus parduotuvėse.
"Paprasta paieškos sistemos analizė rodo, kad, norėdami vakarienei išsikepti blynelių, interneto vartotojai dažniausiai ieško jų recepto, o ne atskirų sudėtinių dalių", - sako T. Nemura.
Ar pirkėjas eis būtent į reklamuojamo tinklo prekybos centrą - kitas klausimas, tačiau minėtojo tinklalapio lankomumas išaugo dešimtis kartų.
Tas pats galioja ir farmacijai: juk pajutę nemalonius simptomus, "Google" langelyje įrašome juos, o ne vaisto pavadinimą. Įsijautimas į internauto psichologiją svarbus norint išvengti nesėkmės elektroniniame versle, kurios dažniausia priežastis - vartotojai paprasčiausiai nesužino apie pardavėjo siūlomą produktą ar paslaugą.
Šiuolaikiškus sprendimus siūlo vadinamosios socialinės medijos ir išradinga reklama, virstanti virtualiais žaidimais, filmukais ir kitais vartotojui patraukliais dalykais.
Gintaro papuošalai - į JAV
Algimantas Seselskis, prieš metus viename KEPA seminare sužinojęs apie elektroninę prekybos sistemą ir bendruomenę "Etsy", šiuo metu savo verslo be jos neįsivaizduoja. Ir kuria naujus planus: gintaro dirbiniais prekiaujantis dizaineris idėjų semiasi iš pirkėjų interesų, tad prieš kurį laiką jiems pasiūlė vaikams skirtus gintaro karolius. Dailius papuošalus suskubo pirkti mamos iš užsienio.
"Esu išmėginęs įvairius prekybos būdus - turėjau mažą parduotuvę, važinėjau po muges Lietuvoje ir užsienyje. Sušalti prie prekystalio ir uždirbti kelis šimtus litų - nekoks jausmas. Internete viskas daug paprasčiau", - teigia jis.
Perprasti sistemos funkcionavimą pakako anglų kalbos pagrindų. Vėliau pravertė atidumas pirkėjams ir kolegoms: anot A. Seselskio, žiūrinėdamas kitų pardavėjų puslapius, jų prekių pristatymą, pasisemi idėjų savo veiklai.
Smulkiems amatams propaguoti skirta "Etsy" sistema, turinti 900 tūkst. registruotų vartotojų, nepriima tiražuotų pigių niekučių. Tad čia aprangos aksesuarų, interjero akcentų, papuošalų ir pan. ieško autorinės kūrybos ir netradicinių sprendimų mėgėjai.
Baugina konkurencija? A. Seselskio teigimu, prekybos internetu kaštai - nedideli: pradžiai pakanka prekės, nuotraukos ir teksto. Sėkmę traukia vis geresnės fotografijos, unikali pakuotė, reguliarus asortimento atnaujinimas ir operatyvus malonus bendravimas su pirkėjais, atsakant į jų užklausas.
"Ir, žinoma, pirkite internetu patys - tik šitaip sužinosite, kas patraukliausia klientui", - mano jaunas verslininkas.
"Parduoti idėjas - perspektyviau nei eksportuoti žaliavas"
Raimonda LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė
Džiugu, kad smulkieji verslininkai vis labiau domisi informacinių technologijų teikiama nauda verslui ir kad savo renginiuose, skirtuose e-rinkodarai, jau sutinkame ne tik jaunimo, bet ir vyresniosios kartos atstovų. Tačiau gaila, kad sunkiai prigyja pasaulio patirtis verslo "auginimo" klausimais - supratimas, kad investicijos į intelektinę nuosavybę, o ne į nekilnojamąjį ar kitą materialų turtą šiandien labiausiai atsiperka. Pasaulyje investicijos į informacinių technologijų idėjas, įmones ir sprendimus tebėra ant bangos, tačiau mūsų jauniesiems verslininkams labiausiai trūksta vyresnės kartos kolegų palaikymo ir pasiruošimo investuoti į šią sritį. Vadinamieji verslo angelai mūsų mieste ypač nepaplitęs reiškinys. Manau, kad verslo sluoksniuose ypač pastebimas klasikinis kartų konfliktas. Mintis, kad būtent darbuotojai, geros idėjos ir informacinių technologijų naudojimas gali sukurti didžiąją įmonių vertės dalį, Lietuvoje tebėra deklaracijų lygio, nors mūsų jaunimas yra ypač technologiškai išprusęs ir motyvuotas. Stengdamiesi įkvėpti jauniems žmonėms pasitikėjimo, siekiame supažindinti, kaip be ypatingų investicijų į turtą, pritaikius e-rinkodaros sprendimus, galima sėkmingai eksportuoti savo kuriamą intelektinį produktą.
Apie projektą
ENTERBANK "Virtualios verslo paramos infrastruktūros Baltijos šalyse kūrimas" - Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas, vykdomas VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros - pagrindinio projekto partnerio - kartu su Ventspils Digital centru ir LCC tarptautiniu universitetu. Projektu įsteigtas tarptautinis virtualus verslo inkubatorius geroms iniciatyvoms - pradedantiems verslams, pavieniams kūrėjams ir novatoriams.
Virtualus verslo inkubatorius yra galimybių bankas su virtualaus biuro paslaugomis (www.enterbank.lt). Inkubatoriaus nariai nemokamai ir be didesnių kiekio apribojimų gali siųsti dokumentus faksu, valdyti įvairiausius dokumentų ir įmonės duomenis naudodamiesi projekto tarnybine stotimi, saugoti duomenų atsargines kopijas internete, gauti nemokamos svetainių ir serverių prieglobos (hosting) paslaugą. Taip pat yra vykdoma interneto narių reklama, įdiegta narių paieškos optimizavimo sistema.
Visi ENTERBANK nariai gali naudotis internetiniais mokymo kursais, elektroniniais seminarais, o įvairių sričių ekspertai (elektroninės komercijos, rinkodaros, teisės, finansų) yra pasirengę suteikti informacijos ir individualių konsultacijų virtualioje aplinkoje.
Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą