Tiesioginės išmokos anksčiausiai gali būti pradėtos mokėti nuo spalio 16-osios

Tiesioginės išmokos anksčiausiai gali būti pradėtos mokėti nuo spalio 16-osios

Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija svarstys, ar leisti Lietuvos žemdirbiams mokėti tiesiogines išmokas anksčiau laiko. Priėmus palankų sprendimą, išmokos anksčiausiai gali būti pradėtos mokėti nuo spalio 16-osios. Apie tai kalbėta Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, pagal optimistinį variantą avansinių išmokų dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. pagrindinės išmokos dalies, t. y. neviršys 240 litų už hektarą.

Pasak agroverslo tinklapio "Mano ūkis", rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo nukulta 75,5 proc. grūdinių augalų ir 65 proc. rapsų, pernai tuo pačiu metu grūdinių augalų buvo nukulta 77,7 proc., rapsų - 63,7 proc. Vidutinis javų derlingumas - 3,3 t/ha, rapsų - 1,8 t/ha. Pernai vidutinis derlingumas buvo aukštesnis - grūdinių augalų sudarė 3,8 t/ha, rapsų - 2,8 t/ha.

Statistikos departamento patikslintose prognozėse nurodoma, kad šiais metais bendras grūdinių augalų derlius Lietuvoje sudarys 3,3 mln. tonų, vidutinis derlingumas - 3,05 tonos iš hektaro, bendras rapsų derlius - 485 tūkst. tonų, vidutinis derlingumas - 1,87 tonos iš hektaro.

Per rugpjūčio mėnesį šalyje supirkta 390 tūkst. tonų grūdų ir 98,8 tūkst. tonų rapsų. Didžiąją dalį supirkto kiekio (71 proc.) sudaro kviečiai (pernai kviečiai sudarė 65 proc.). Paskutiniąją rugpjūčio savaitę supirkimo kainos buvo išaugusios, palyginti su praėjusiais metais: I klasės kviečių - 47 proc., rugių - 2 kartus.

Pasak R. Krasuckio, supirkimo kainos yra stabilios, ir juntamas šioks toks jų augimas. Vidutinės derliaus kainos visose ES-27 šalyse padidėjo. Maistiniai kviečiai labiausiai pabrango Vokietijoje (supirkimo kaina siekia 701 litą už toną) ir Prancūzijoje (755 litai už toną). Pašarinių kviečių kaina Prancūzijoje pakilusi iki 700 litų už toną. Įtakos tam turi prancūziškų grūdų eksportas į Afrikos šalis.

Maistiniai rugiai Vokietijoje ir Lenkijoje smarkiai pabrango. Šios šalys daro didžiausią įtaką rugių kainoms Europoje. Pigiausi grūdai Rumunijoje, nors jie, palyginti su 2009 metais, pabrango 40 proc.

"Pasaulio biržų makleriai ir spekuliantai daro savo darbus ir siekia manipuliuoti bei gauti nepelnytos naudos. Per dvi paskutiniąsias savaites maistinių kviečių, rapsų kainos biržose kilo apie 3 proc. per savaitę, o tai jau daug", - pažymėjo R. Krasuckis.

Lietuvos poreikiams reikia 2 mln. tonų grūdų (šį kiekį labiausiai nulemia situacija gyvulininkystės sektoriuje), iš jų maistui - 270-300 tūkst. tonų. Tad grūdų maistui tikrai netrūks. Lietuvos saugyklose įmanoma sutalpinti 3 mln. tonų grūdų, tad derliui saugoti vietos užteks.

Anot R. Krasuckio, kviečių kokybiniai rodikliai "yra ties riba", rugių - vos siekia standartą, miežių - atitinka vidutinį standartą, tiesa, didokas šiukšlių priemaišų kiekis. Grūdų baltymingumas aukštesnis už vidutinį.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder