Prieš didžiąsias metų šventes vyksta masinis parduotuvių lentynų šlavimas. Prekybos centrai skelbia apie akcijas, nuolaidas, žmonės masiškai perka televizorius, buitinę techniką, baldus ir iškart susiduria su problema – kur dėti senus nebereikalingus daiktus ir didžiules naujų daiktų pakuotes. Į konteinerį jos netelpa. Tad dažnas klaipėdietis viską deda šalia konteinerio ir taip sukuria „šventinį“ šiukšlyną po savo langais, jau neminint, kad taip elgdamasis pažeidžia teisės aktus ir gali sulaukti visai nešventiškos 579 eurų baudos. Kaip civilizuotai Klaipėdoje reikia atsikratyti nebereikalingais daiktais, kalbamės su Rasa Jievaitiene, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.
Kl. – Neretas vaizdelis ne tik per Kalėdas - senas televizorius ar šaldytuvas numestas kieme prie konteinerio. Ką patartumėte klaipėdiečiams, perkantiems naujus elektronikos prietaisus ir išmetantiems senus?
R.J. – Jeigu ieškotume pačios ekologiškiausios išeities, geriausia būtų tą seną daiktą suremontuoti ar padovanoti tiems, kam jo reikia. Iš tikro šiandien žmonės išmeta labai daug dar gerų, tačiau lyg ir nebemadingų daiktų. Prekybininkų visaip esame skatinami pirkti kuo daugiau ir kuo naujesnių prekių ar prietaisų, nors senieji puikiausiai dar veikia. Bet kurio daikto gamyba yra susijusi su gamtos išteklių - naftos, metalų ar kitų medžiagų - naudojimu. O tie ištekliai planetoje ne begaliniai. Tad kuo mažiau pirksime naujų daiktų, tuo mažiau teršime aplinką. Bet jei jau namie atsirado nauji baldai, išmanesni buities pagalbininkai, senų daiktų reikia atsikratyti civilizuotai. Būdų yra įvairių, tačiau gyventojams šiuo atveju parankiausia išeitis – aikštelės, kur nemokamai priimami nebereikalingi buities atributai. Klaipėdoje yra trys didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, įrengtos skirtingose miesto vietose, kad nereikėtų toli važiuoti. Šiaurinėje miesto dalyje – Šiaurės pr. 30, priešingoje prospekto pusėje nei „Luizės“ prekybos centras. Centrinėje miesto dalyje – Tilžės g. 66A, o pietinės miesto dalies gyventojai galėtų apsilankyti Plieno g. 13 aikštelėje. Čia galima atvežti viską, ko nebereikia buityje, kas netelpa į kieme stovinčius konteinerius. Taip pat ir jūsų minėtas dideles pakuotes – plastiką, kartoną, - kurios lengvai tilps į specialius didelius konteinerius. Uždaruose konteineriuose sandėliuojami baldai, elektronika, padangos, saugiai surenkamos pavojingos atliekos – seni dažai, tepalai, elektros lempos ir kita. Visos šios atliekos po to atiduodamos perdirbti arba saugiai sunaikinti.
Kl. – Tačiau nuvežti didelius daiktus į aikštelę yra nepatogu, ne visi klaipėdiečiai turi tam tinkamą transportą.
R.J. – Be abejo, senus baldus, šaldytuvą ar televizorių dėl dydžio gali būti sunku išvežti patiems. Ypač vyresniems žmonėms. Bet juk dauguma klaipėdiečių turi savo automobilius, išgali nusipirkti naują baldą ir jį parsigabenti, užsinešti į butą. Tai lygiai taip pat turėtų atsakingai atsikratyti ir senuoju. Jei taip sugeba tvarkytis suomiai, švedai, ar mes – lietuviai – kitokie? Tai įpročio dalykai. Juk visi supranta, kad išmesti seną sofą kieme – nepadoru. Ir neekologiška. Žinoma, klaipėdiečiai turi ir alternatyvų. Pavyzdžiui, elektros ar elektronikos įrangą galima nugabenti į parduotuves, kurios privalo nemokamai priimti elektronikos atliekas, jeigu šios yra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga. Be to, Klaipėdos mieste veikia įmonės, nemokamai surenkančios ir net pačios atvažiuojančios pasiimti nebenaudojamą buitinę techniką. Jos savo paslaugas siūlo internete, laikraščių skelbimuose. Tačiau tai nėra savivaldybės koordinuojama paslauga. Mes, savivaldybės administracija, Klaipėdos gyventojams, negalintiems atvykti į aikšteles, siūlome naudotis pigia išvežimo paslauga – už 3 eurų mokestį telefonu (8 46) 39 07 81 užsisakyti transportą didelio gabarito atliekų išvežimui.
Kl. – Kodėl ta pati savivaldybė negalėtų kasdien surinkti prie konteinerių sudėtų daiktų? Juk tai būtų patogiau žmonėms.
R.J. – Patogiau, bet brangiau. Maždaug prieš 15 metų pradėję kurti Klaipėdos atliekų tvarkymo sistemą – su rūšiavimo konteineriais kiemuose, atliekų priėmimo aikštelėmis - sekėme pažangių Skandinavijos valstybių pavyzdžiu. Jų sprendimai išbandyti laiko, ekologiški ir racionalūs. Atliekų tvarkyme didžiąją kainos dalį sudaro būtent atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos. Klaipėdoje mes pirmieji sukūrėme išbaigtą atliekų tvarkymo ciklą ir jis yra pigiausias visoje šalyje. Jeigu samdytume papildomus vežėjus surinkti nuo konteinerių didžiąsias atliekas – kaina už atliekų tvarkymą tikrai ženkliai didėtų. Be to sunkiai įsivaizduoju, kiek reisų per dieną atliekų surinkėjams tektų sukti po miestą, kad surinktume visas gyventojų paliktas atliekas, juk vienas išmeta daiktus ryte, kitas - dieną, trečias – vakare. Mieste yra apie 1000 konteinerių aikštelių. Pabandykite įsivaizduoti, kiek reiktų darbuotojų ir mašinų, kad visą šį ūkį išlaikytume ir aptarnautume visą parą. Ne šiaip skandinavai sugalvojo sistemą, kad pigiausiai ir ekologiškiausiai atliekas sutvarkyti gali ir privalo pats žmogus. Mes dviračio neišradinėjame – visose Lietuvos savivaldybėse laikomasi nuostatos, kad aikštelės – tinkamiausia viena nebereikalingiems daiktams. Ir tai geriausia išeitis, norintiems per šventes ar šiokiadieniais džiaugtis švara ir tvarka savo kieme.
Visa informacija apie didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles, darbo laikus, priimamas atliekas ir jų kiekius – www.kratc.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą