Siūlo diskriminaciją
„Diskusijos Trišalėje taryboje dėl MMA padidinimo - tik apšilimas, tik pradžia“, - taip vakarykštį posėdį įvertino Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.
Pasak jo, profsąjungos siekia, kad minimali alga būtų padidinta iki 1500 litų, tačiau ne visiems.
„Įvairiuose sektoriuose, įvairiuose šalies regionuose ji galėtų būti skirtinga. Įstatymai leidžia nustatyti skirtingą minimumą. Mūsų siūlymas - didinti iki 1500 litų. Toliau lauks derybos su verslu, sektoriais, kokias jie gali pasiūlyti algas, - „Respublikai“ dėstė A.Černiauskas. - MMA dydis priklausytų nuo to, su kokiu sutiktų sektorius. Pavyzdžiui, stambieji prekybos tinklai, bankininkystės sektorius tikrai gali nustatyti daug didesnę minimalią algą, nei ten mokama dabar. Pagal pelningumą drąsiai galima nustatyti, kas kiek gali mokėti. Tačiau problema ta, kad verslas nelabai nori tiek mokėti. Stengiamasi viską padaryti minimaliomis sąnaudomis ir maksimaliais pelnais. O dėl socialinės nelygybės - tai dėl skirtingos MMA jos nebus. Juk yra minimalūs standartai, nereiškiantys, kad verslas negali mokėti daugiau. Štai ir Švedijoje yra keli skirtingi mažiausio atlygio dydžiai. Sudaromos šakinės sutartys. Kolektyvinėse sutartyse sutarta, kiek minimaliai galima mokėti darbuotojui. Juk reikia atsižvelgti į tai, kad kažin ar mažos Lietuvos parduotuvėlės galėtų mokėti po 1500 ir nebankrutuoti“.
Atlyginimas turi augti nuolat
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka su A.Černiausku kategoriškai nesutinka.
„Įteisinti kelis skirtingus minimalios algos dydžius pagal sektorius ar regionus būtų negerai. Juk tai kone tas pats, kaip nustatyti skirtingą minimumą visoms įmonėms. Mažiausios algos idėja juk ir yra, kad nustatoma, kiek mažiausiai galima mokėti“, - konstatavo profesorius.
Tiesa, profesorius nepritaria ir tam, kad atlyginimas būtų didinamas staigiai.
„Turi didėti nuosekliai - taip, kaip auga ekonomika, kad nuo jos neatsiliktų. O jei kyla kokia krizė, alga galėtų laikinai ir nedidėti. Turi būti indeksuojama viskas - ir minimalus mėnesio atlyginimas, ir pensijos, ir kitos pajamos. Jei buvo prognozuojama, kad vidutinė alga ir ekonomika augs 5 proc., tai ir MMA šiemet tiek reikėjo padidinti. O iškart nuo 1000 iki 1500 litų padidinti negalima, nes tai būtų šokas ekonomikai“, - įtikinėjo R.Lazutka.
Didžiausi populistai - bankų analitikai
Lietuvoje atsirado labai įdomi tendencija. Pasiūlo kurios nors partijos atstovai artimiausiu metu senjorams kompensuoti nusavintas pensijas - jie išvadinami populistais. Pasiūlo didinti minimalią algą - vėl tas pats.
„Taip yra todėl, kad pasiūlymai nebūna grindžiami realiais skaičiavimais: kiek tai paveiktų infliaciją, kokios būtų biudžeto išlaidos ir t.t. Kai politikai neskaičiuoja, tai dar gana leistina. Tačiau kai ekonomistai, bankų ekspertai buria iš kavos tirščių - tai jau blogai. O jie kartais būna dar didesni populistai. Kalbant apie Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ar kitus jos partijos kolegas, siūlančius didinti minimalią algą, tai nepasakyčiau, kad jie beraščiai“, - sakė Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius.
Išpūstas infliacijos baubas
Profesorių stebina kai kurių ekonomistų bei politikų argumentai, kad algos didinti negalima, nes šokteltų ir infliacija.
„2012 metais mažiausias atlyginimas padidintas 200 litų, tačiau infliacija beveik neaugo. O kiek augo, tai dėl kitų priežasčių. Visų pirma - dėl ekonomikos augimo. Taip pat - dėl emigrantų į Lietuvą atsiunčiamų pinigų. Neseniai buvo paskelbti skaičiai, kad perlaidos iš užsienio siekia milijardus litų, nuo kurių nemokami mokesčiai, kurie didina vartojimą. Tiesa, vartojimas pats savaime nėra blogas dalykas, nes padeda vystytis ekonomikai. Todėl L.Graužinienė, raginanti kuo sparčiau didinti MMA, nėra beraštė“, - pastebėjo politologas.
Deja, tai - utopija
A.Krupavičius pastebėjo, kad garsiausiai dėl algos didinimo šaukia tie, kurie uždirba ne minimumą ir nesupranta, ką reiškia mėnesį gyventi už 750 litų (tokia dabar minimali alga atskaičius mokesčius). Profesorius akcentavo, kad jei didieji kritikai sutiktų susimažinti algas ir ta pačia suma eiliniams žmonėms padidinti minimalią algą, pinigų kiekis išliktų toks pat ir nebebūtų preteksto kalbėti apie vartojimo bei infliacijos padidėjimą.
„Tačiau kad atsitiktų taip, jog kažkas tai pasiūlytų, tėra utopija“, - reziumavo A.Krupavičius.
Iki praėjusių metų pabaigos eilinis Seimo narys, neskaitant priedų už stažą ir išmokų pieštukams, uždirbo 6910 litų. Nuo šio mėnesio eilinis parlamentaras uždirbs 8730 litų. O Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė be priedų gaus 11 610 litų. Iki šiol jos pareiginė alga buvo 9195 litai.
Seimo pirmininkės paprasti pavaduotojai (jų yra net 6), kaip ir minimalios mėnesio algos didinimą aršiausiai kritikuojantis opozicijos lyderis Andrius Kubilius, jau gaus po 10 080 litų, o pirmasis pavaduotojas - 10 440 litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą