Valdžia išskėstomis rankomis laukia užsienio verslininkų, tačiau sulaukia nebent apgavikų iš trečiųjų šalių. Įsteigę fiktyvias įmones, gavę leidimus gyventi Lietuvoje, tokie užsieniečiai sprunka gilyn į Europą, palikę nesumokėtas skolas. Lietuvos migracijos institucijos piktinasi, kad trečiųjų šalių piliečiams leidžiama tyčiotis iš Lietuvos.
Pakistaniečių afera
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis trečiųjų šalių piliečių į Lietuvą plūsta ne verslo daryti, o tam, kad gavę leidimus galėtų laisvai keliauti po Šengeno erdvę.
Įgiję tokią teisę „verslininkai“ sprunka į kitas ES šalis Lietuvai palikdami nesumokėtus mokesčius.
Vienas naujausių pavyzdžių - dviejų pakistaniečių afera. Nusipirkę lietuvišką įmonę atvykėliai fiktyviai įdarbino 36 darbuotojus. Pakako pateikti jų vardus, pavardes, pasų kopijas „Sodrai“ ir ši išdavė socialinio draudimo numerius. Po kelių dienų visi darbuotojai iš įmonės buvo atleisti.
„Sodra“ neturi mechanizmo, kaip patikrinti, ar tas žmogus Lietuvoje dirbo. Patikrinę savo duomenų bazes pamatėme, kad tie neva įdarbinti žmonės Lietuvoje net nebuvo. Nebuvo jokių vizų išduota, nieko. Galima sakyti, įmanoma pateikti duomenis - žmonių pavardes, vardus - nurašius iš socialinio tinklo“, - stebėjosi G.Bagužis.
Pakistaniečių „verslas“ Lietuvoje ilgai netruko. Nesumokėję vienai telekomunikacijų bendrovei 300 tūkst. litų už paslaugas, užsieniečiai pabėgo iš Lietuvos. Dėl šio įvykio kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Neišduoti leidimo neturi teisės
G.Bagužis teigė, kad panašios užsieniečių apgavystės tapo įprastos. Norėdami gauti leidimus trečiųjų šalių piliečiai prigalvoja įvairiausių verslo sričių.
„Pavyzdžiui, vienas pakistanietis buvo atėjęs ir neva norėjo lytinio organo didinimo mechanizmus pardavinėti. Kokių tik „cirkų“ neprigalvoja... Lietuvoje jų jau pakanka“, - sakė valdybos viršininkas ir pridūrė, kad pareigūnai neturi teisės neišduoti leidimo, jei pateikti dokumentai yra juridiškai tvarkingi.
„Mes jau seniai kalbame apie šią problemą. Matome, kad piliečiai iš tų egzotiškų šalių - Pakistano, Nigerijos, Bangladešo - net nenusiteikę čia užsiimti verslu. Jų tikslas - tik gauti leidimus gyventi Lietuvoje ir važiuoti gilyn į Europos Sąjungą arba užsiimti neteisėta veikla čia“, - konstatavo pareigūnas.
Lietuvoje reikalavimų mažiausiai
Migracijos valdybos viršininkas paaiškino, kad įsteigti įmonę arba tapti jos bendraturčiu šiuo metu yra pats paprasčiausias būdas imigrantui gauti leidimą gyventi Lietuvoje. O ir įmonę užsieniečiui čia įkurti kur kas lengviau nei kitose ES šalyse.
Šalies įstatymai reikalauja, kad užsienietis į įmonės kapitalą investuotų ne mažiau kaip 50 tūkst. litų (14,4 tūkst. eurų).
Be to, yra dar paprastesnis būdas. Užsienietis gali įkurti įmonę, įstaigą ar organizaciją ir pats save įdarbinti jos vadovu. Tokiu atveju įmonės įstatinis kapitalas turės būti vos 10 tūkst. litų (2896 eurai).
Pasak G.Bagužio, reikalavimai kitose ES šalyse yra kur kas griežtesni. Pavyzdžiui, Latvijoje užsienietis, norėdamas įkurti įmonę, turi investuoti ne mažiau kaip 36 tūkst. eurų (apie 124,2 tūkst. litų), numatyta minimali metų pajamų, šaliai mokamų mokesčių riba.
„Vakarų Europoje keliami didžiuliai reikalavimai. Nėra taip paprasta gauti leidimą gyventi verslo pagrindu. Reikia įkurti tam tikrą darbo vietų skaičių, išsinuomoti patalpas ir panašiai. Pas mus taip nėra. Mes esame nauja ES valstybė, nesame pasiruošę tokiems procesams, todėl į viską žiūrime labai patikliai“, - sakė G.Bagužis.
Tyčiojamasi iš Lietuvos
Milžiniško masto piktnaudžiavimo skandalo krečiamo Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas teisinosi, kad bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija, Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniu departamentu yra parengtos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas. Jis pateiktas Vidaus reikalų ministerijai, tačiau, pasak Migracijos departamento vadovo, ministras nesiėmė jokių veiksmų.
Tarnybą baigiantis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas patvirtino, kad ministerijai yra pateiktas įstatymo projektas. Tačiau, jo žodžiais, „siūlymai yra labai stipriai kooreguotini“.
A.Melianui atrodo, kad kartu su trečiųjų šalių piliečiais į Lietuvą plaukia didžiulės investicijos ir jų nevalia atsisakyti.
„Jų siūlymas - uždrausti kone viską. Jeigu priimsime tokį įstatymą, ekonomikos Lietuvoje nebus iš viso. Aš manau, kad migracijos ir kitos tarnybos turi rimčiau dirbti ir gaudyti tokius atvejus. Jeigu kažkas kažką daro, nereiškia, kad investicijų srautą į Lietuvą reikia pristabdyti“, - pyktelėjo laikinasis ministras.
Jo nuomone, spręsti, kam leisti steigti įmones Lietuvoje, - ne migracijos institucijų reikalas.
„Ne jų kompetencija spręsti apie investicijas. Tegul geriau dirba savo darbą ir gaudo tuos žmones, kurie įtariami dėl tokios veiklos. Galbūt žmonės yra šiek tiek susireikšminę“, - išrėžė už vidaus tvarką atsakingas ministras.
Korupcijos šešėlis
Beje, lapkričio viduryje paaiškėjo, kad problemų dėl leidimų išdavimo užsieniečiams yra ne tik įstatymuose, bet ir pačiame Migracijos departamente.
Lapkričio 13 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra sulaikė septynis Migracijos departamento pareigūnus, įtariamus korupcija.
Pranešta, kad tiriama galima korupcinė schema, pagal kurią ne Europos Sąjungos šalių piliečiai, pageidaujantys gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje arba tokius leidimus prasitęsti, mokėjo pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams. Prokuratūra teigia, kad veikiant korupcijos tinklui Migracijos departamente leidimus gyventi Lietuvoje galėjo gauti apie 100 užsienio piliečių.
Įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikio, papirkimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo pateikti septyniems Migracijos departamento darbuotojams (4 skyrių vedėjams, vienam skyriaus vedėjo pavaduotojui ir dviem vyr. specialistams).
Šiuo metu STT Vilniaus valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą. Jo detalės neviešinamos.
Migracijos departamento vadovas A.Gavėnas savo pavaldinių klaidas teisino leidimų išdavimo sistemos spragomis.
„Aš nė neabejoju, kad viena iš to skandalo prielaidų yra masinis fiktyvių įmonių steigimas. Mes matome, kad tai melas, kad tai apgaulė, o darbuotojai vis tiek privalo tenkinti prašymus. Tai išveda žmones iš rikiuotės. Matyt, kažkas neišlaikė įtampos ir streso. Aš jų, aišku, neteisinu. Bet tai viena iš priežasčių“, - sakė departamento vadovas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą