Iš minėtosios sumos vien Klaipėdos-Telšių linijos tiesimo metu apie 5 mln. litų servituto sutarčių pagrindu bus išmokėtos beveik 600 privačių sklypų savininkams.
Naudinga ir jėgainėms
Pasak V. Poderio, Lietuvos elektros perdavimo tinklo didžioji dalis buvo pastatyta prieš trisdešimt-keturiasdešimt metų, jo atnaujinimas ir plėtra yra būtina, kad užtikrintume saugų ir patikimą elektros tiekimą vartotojams visoje šalyje. 89 km ilgio elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai yra pirmoji tokio ilgio 330 kV aukštos įtampos linija, tiesiama Lietuvoje per pastaruosius 17 metų. Jos tiesimo darbai, kuriuos vykdo įmonė "A. Žilinskio ir ko", pradėti Telšių pusėje.
Įgyvendinant linijos Kretinga-Benaičiai projektą šiuo metu dar tik ruošiamas ir svarstomas specialusis planas.
"Klaipėdos-Telšių linija bus tarptautinės jungties su Švedija "NordBalt" dalis ir yra būtina, kad šalies energetinė sistema galėtų priimti ir perduoti elektrą, kai 2015-ųjų pabaigoje pradėsime "NordBalt" eksploataciją. Kartu ji žymiai sustiprins elektros perdavimo patikimumą Klaipėdos, Telšių ir Plungės rajonų vartotojams.
Kita elektros perdavimo oro linija Kretinga-Benaičiai pirmiausia yra skirta sustiprinti vietinį elektros perdavimo tinklą ir padidinti elektros tiekimo patikimumą Kretingos ir Palangos vartotojams. Jei ši linija jau būtų nutiesta, paskutinė pajūryje siautusi audra nebūtų palikusi be elektros Palangos, Šventosios ir Skuodo gyventojų. Be to, naujoji elektros linija leis į tinklą priimti daugiau vėjo jėgainių pagaminamos elektros", - sako V. Poderys.
Moka ir daugiau
Anot V. Poderio, visiems privačių sklypų savininkams, per kurių nuosavybę bus tiesiamos elektros perdavimo linijos, išmokama kompensacija pagal Vyriausybės nustatytą metodiką.
"Sklypų savininkams, kurie pasirašo servituto nustatymo sutartis iki specialiojo plano patvirtinimo, siūlome 30 procentų didesnes kompensacijas. Jos bus išmokamos netrukus po specialiojo plano patvirtinimo", - tikina "Litgrid" vadovas.
Jo teigimu, sklype, per kurį eis elektros linija, ir toliau bus galima dirbti visus įprastus darbus, užsiimti žemės ūkio veikla. Keli apribojimai yra taikomi tik tai sklypo daliai, kuri patenka į elektros perdavimo oro linijos 30 metrų apsaugos zoną.
V. Poderio teigimu, aukštos įtampos elektros linijas tiesti po žeme yra vidutiniškai 7 kartus brangiau nei oru. Todėl ir Europoje, ir Lietuvoje šiuo metu po žeme dažniausiai klojamos žemos įtampos elektros paskirstymo linijos, ypač kai jos tiesiamos miestų ir gyvenviečių teritorijose.
"Be to, požeminių elektros perdavimo linijų eksploatacija kainuoja žymiai brangiau, o įvykus gedimui, jį atrasti yra sudėtingiau ir užtrunka ilgiau. Svarbu ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemė po oro linijomis ir toliau gali būti naudojama žemdirbystei ar gyvulių ganymui, o paklojus požeminį kabelį, virš jo ir apsauginėje zonoje nebūtų galima vystyti jokios veiklos", - apie tai, kodėl pasirinktas variantas tiesti oro liniją, aiškino pokalbininkas.
Europoje didėjo
Linijos Klaipėda-Telšiai vertė - 68,1 mln. Lt. Kretinga-Benaičiai kainuos 7,5 mln. litų. Elektros perdavimo linijos Vakarų Lietuvoje yra tiesiamos iš "Litgrid" lėšų, dalį sumos skiria Europos Sąjunga. Klaipėdos-Telšių linijos atveju tai yra iki 40 procentų.
"Galutinė elektros kaina vartotojams susideda iš kelių dalių. Perdavimo tarifas, kuris praėjusiais ir šiais metais yra lygus 2,32 cento už kilovatvalandę, yra vienas iš elektros kainos dedamųjų. Perdavimo tinklo plėtros projektai finansuojami iš šių lėšų. Per 2008-2011 metus elektros perdavimo tarifas Lietuvoje mažėjo 30 procentų, kai per tą patį laiką Europos šalių vidutinis perdavimo tarifas padidėjo 27 procentais", - teigia V. Poderys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą