MADA prezidentės Linos Šileikienės teigimu, akcizo kėlimas po ką tik praūžusių prekybos alumi apribojimų ir alkoholio kontrolės įstatymo kaitaliojimo, prekybos apimtis nusmukdžiusio daugiau nei trečdaliu, galutinai pakirs šią tradicinio lietuviško alaus verslo šaką.
Europos Komisijos priekaištai Lietuvai, kad apribojimai prieštarauja sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo ir trukdo laisvam prekių judėjimui ES ribose, taip ir liko neišgirsti. Europos Komisija uždarė EU Pilot procedūrą nesutikdama su Lietuvos pozicija, todėl artimiausiu metu paaiškės, ar Europos Komisija pradės prieš Lietuvą oficialią pažeidimo procedūrą.
Balandžio pabaigoje, praėjus 4 mėnesiams, kai Lietuvoje įsigaliojo nenotifikuoti ir ES teisei prieštaraujantys prekybos alumi apribojimai, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, sušvelninusias draudimus. Seimas leido alų išpilstyti ir į didesnę nei 1 litro, tačiau tik į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Taip pat leista parduoti alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytą ir į didesnę nei 0,5 litro tarą, bet ji turi būti stiklinė, keraminė, medinė ar metalinė. Tačiau priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas EK vertina kaip nepakankamas ES teisės pažeidimams pašalinti.
„Vasario mėnesį, susitikimo su Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministerijų viceministrais metu, Europos Komisijos atstovai išsakė poziciją, jog, jų nuomone, mažiau rinką iškraipantis sprendimas būtų atšaukti problemines Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir parengti bei suderinti labiau subalansuotą projektą. Deja, Seimo Sveikatos reikalų komitetas į tai neatsižvelgė, nutarė tik patikslinti alkoholio prekybos apribojimus. Be to, šie įstatymo pakeitimai iki jų priėmimo ir vėl nebuvo notifikuoti. Lietuva notifikavimui pateikė jau priimtą įstatymą, kas, mano supratimu, nesuderinama su pačia notifikavimo paskirtimi. Todėl šiuo metu laukiame tolimesnių Europos Komisijos pranešimų ir veiksmų dėl oficialios pažeidimo procedūros prieš Lietuvą”, – sakė advokatė Renata Jatužytė-Mulevičienė.
„Draudimai nulėmė staigų pardavimų kritimą. Mažųjų alaus daryklų asociacijai priklausančių bendrovių prekybos apimtys per pirmąjį šių metų pusmetį smuko trečdaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Nuostolių patyrėme ne tik mes, bet ir valstybė, į biudžetą negavusi apie 1 mln. litų akcizo mokesčio. Valdžia, didindama akcizus verslo ir žmonių sąskaita, eilinį kartą bando užkamšyti skyles, atsiradusias dėl jos pačios klaidingų sprendimų. Jų pasekmes jaučiame kiekvieną dieną – net ir priėmus naujas įstatymo pataisas prekybininkai bijo priimti mūsų produktus, supilstytus į didesnę nei 1 litro stiklinę ar metalinę tarą”, – sakė L.Šileikienė.
Mažų alaus daryklų asociacija susikūrė 2008 m. rugsėjo 25 d. Šiuo metu asociacijos nariai yra: „Kauno alus“, „Biržų alus“, „Astravas“, „Vilkmergė” ir „Vilniaus alus”. Mažosios alaus daryklos gamina alų pagal senąsias klasikinio alaus gamybos tradicijas, jas gerbia ir saugo. Nuo asociacijos įkūrimo jau trys mažosios alaus daryklos sustabdė veiklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą