Valstybės lobiai gelmėse

„Norint pradėti gavybą, pirmiausia reikia ištirti, apskaičiuoti, ar verta investuoti“, - sako patyręs geologas, naftininkas Ignas Vaičeliūnas, buvęs vienas pirmųjų jaunų geologų, kuriuos įgyti naftininko specializaciją paskatino žinia, kad Lietuvoje atrasta naftos. 1963 m. naftos truputį rasta prie Kybartų, o 1966-1968 m. prie Plungės ir Gargždų rasti pramoniniai naftos klodai. Sava nafta Lietuvai buvo išsigelbėjimas per Rusijos blokadą 1990-aisiais. Dabar dujų ištekliai smarkiai senka.

Pasak geologo, labai daug buvo pralošta atsisakius skalūnų dujų žvalgybos. „Skalūnų pas mus yra, yra naftos tuose skalūnuose, bet nėra aišku, kokie kiekiai ir kokios galimybės juos išgauti. Niekaip nesužinosime, kol nebus atlikta žvalgyba. Visi tie pavojai, kurie buvo skleidžiami, mums, profesionalams, šypseną kelia“, - sakė geologas. Anot I.Vaičeliūno, mūsų šalies gelmės mažai ištirtos ir valstybė nerodo didelio noro jas tirti. Gerai žinoma, kad turime daug geriamojo vandens. Ir tai gera žinia.

Kaip sakė Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška, didžiausi mūsų gelmių turtai yra žvyras ir smėlis. Tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos. „Pritrūkti jų nepritrūksime, bet kokybė kasmet prastėja. Kiek išgaunama, tiek išžvalgoma naujų. Žvalgyba atliekama privačių asmenų, planuojančių įsteigti karjerus, iniciatyva. Telkiniai išžvalgomi, aprobuojami ir įrašomi į registrą kaip nauji naudingųjų iškasenų telkiniai. Dažniausiai jie nėra perspektyvūs. Žvyro, smėlio klodai neretai plyti miškuose, o miškininkai kelia daug sąlygų arba neįsileidžia. Labai sudėtinga yra svarstyti apie žemės turtų žvalgybą, o tuo labiau gavybą draustiniuose.

Geležies rūdos aptinkama netoli Varėnos. 350 m gylyje rasti keli gana kokybiškos geležies rūdos telkiniai. Norint geležies rūdą išgauti, reikėtų įrenginėti gilias šachtas, jas nusausinti, o tai kainuotų labai brangiai. Geležies rūdos gavyba taip pat suniokotų ir unikalų Dzūkijos kraštovaizdį. Granito randama daugelyje vietų, tačiau kaip naudingoji iškasena verta dėmesio randama pietryčių Lietuvoje, Marcinkonių granitoidų masyve. Čia granitas slūgso 200-300 m gylyje. Pasak V.Januškos, viena iš vertybių, kurią tikrai turime, yra labai vertingas mineralas anhidritas. Jo rasta Kauno r. Pagirių k. Lietuviškas anhidritas esantis išskirtinai geros kokybės.

Apgailestaujama, kad, kylant vandens lygiui, kasmet Baltijos jūra išplauna vis mažiau gintaro. Svarstoma, ar nevertėtų statyti gintaro kasyklą Juodkrantėje, kur XIX a. viduryje vokiečių verslininkai ją jau buvo įrengę. Pasak V.Januškos, duomenys apie gintaro klodus Juodkrantėje yra aptakūs, tad iki to reikėtų atlikti rimtą žvalgybą. Vis kiti šaltiniai apie gintaro atsargas mūsų pakrantėje kalba skirtingai. Teigiama, kad gintaro klodai slypi prie Kiaulės Nugaros salos, ten, kur dabar stovi suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“