Nors pajūris yra vėjingiausia šalies dalis, vėjo jėgainių statytojai čia susiduria su aršiu vietinių gyventojų pasipriešinimu. Vėjo jėgainėms tinkamų teritorijų, kur nesikirstų privačių valdų savininkų ir verslininkų interesai, yra likę nedaug.
Todėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) paprašė specialistų ištirti, ar būtų tikslinga vėjo jėgaines statyti uždarytų sąvartynų vietose, kur dar kelis dešimtmečius nebus galima ūkininkauti ir arti statyti gyvenamųjų pastatų.
Geriausias vėjas - Kalotėje ir Dumpiuose
Bendrovės "Lux Vitae“ studijoje buvo tiriamos septynių Klaipėdos apskrities sąvartynų teritorijos – Puodkalių (Skuodo raj.), Joskaudų (Kretingos raj.), Ankštakių (Kretingos raj.), Glaudėnų (buvęs Klaipėdos miesto sąvartynas), Kiškėnų (Klaipėdos raj.), Dumpių (dabartinis regiono sąvartynas), Rumšų (Šilutės raj.). Visi sąvartynai nagrinėti pagal vienodus kriterijus - kokie yra vėjo parametrai, prisijungimo prie elektros tinklo galimybės, sklypų tinkamumas vėjo jėgainių statybai ir pan.
“Aiškūs lyderiai yra du – dabartinis Dumpių sąvartynas ir buvęs Klaipėdos miesto sąvartynas Kalotėje. Ten pučia stipriausi vėjai, yra geri privažiavimo keliai, prisijungimo prie elektros perdavimo linijų galimybės”, - sakė vienas iš tyrimo autorių Romualdas Kajokas.
Iš ekspertų skaičiavimų paaiškėjo, jog labiausiai atsiperkančios būtų 2 MW galingumo vėjo jėgainės ant 78 metrų aukščio bokštų. Viena tokia vėjo jėgainė Dumpiuose per metus pagamintų apie 6,7 mln. kilovatvalandžių (kWh), o Kalotės sąvartyne – 5,7 mln. kWh. Specialistai rekomenduoja, jog Kalotėje vertėtų statyti dvi tokias jėgaines, o Dumpiuose – tris.
Nauda – milijonas litų kasmet
Pasak KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo, jų bendrovė neketina investuoti į vėjo jėgainių statybą, nes energetikos projektai nėra KRATC specializacija.
"Turime praktikos, kad viešo konkurso būdu leidę naudotis mūsų teritorija energetikams, galime gauti gerus procentus už pagamintą energiją. Pavyzdžiui, uždarytame Glaudėnų (Kalotės) sąvartyne žaliosios energetikos atstovai pastatė savo įrengimus ir degindami sąvartyne išsiskiriančias dujas pradės elektros gamybą. Mums nuo pagamintos energijos teks pajamų procentas. Taip pat ir vėjo jėgainių statytojams galime pasiūlyti naudotis mūsų sukurta infrastruktūra bei teritorija, o pajamas gautume nuo parduotos energijos kiekio“, - aiškino Š. Reikalas.
Pasak tyrimą atlikusių specialistų, netgi skaičiuojant su 20 procentų sumažinta paklaida, projekto vystytojams per penkerius metus grįžtų investicijos, o po to kiekvienas investuotas litas uždirbtų 1,65 Lt. Savivaldybių valdoma įmonė KRATC iš šio projekto kasmet galėtų gauti apie 1 mln. litų papildomų pajamų.
"Milijonas litų yra tikrai didelė suma, ir tai būtų lėšos, kurios mažintų visų už atliekų tvarkymą mokančių apskrities gyventojų sąnaudas“, – sakė Š. Reikalas.
Palyginimui KRATC direktorius priminė, jog naujojo Dumpių sąvartyno statyba kainavo per 11 milijonų litų, o pusę šios sumos finansavo Europos Sąjunga. Tačiau kai Dumpių sąvartynas bus užpildytas ir teks statyti naują sąvartyną, tai turėsime padaryti jau be europinių pinigų. Todėl siekdama palengvinti apskrities mokesčių mokėtojų naštą KRATC administracija planuoja naudoti sąvartynus vėjo jėgainių statybai, o taip pat siūlys energetikams uždarytų sąvartynų šlaituose įrengti saulės baterijų parkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą