Kaip Rusija gali užpulti Baltijos valstybes: generolas prognozuoja, ar NATO spėtų sureaguoti

Jo teigime, agresorius gali pasikliauti ne tik tiesiogine karine galia, bet ir hibridinėmis priemonėmis, kurių tikslas – paralyžiuoti valstybių vidaus stabilumą dar prieš pirmąjį šūvį.

Vidaus destabilizacija – sėkmės raktas agresoriui

Vienas iš didžiausių pavojų, pasak generolo S. Krivonoso, yra prorusiškų jėgų veikla Baltijos valstybių viduje. Jis pabrėžia, kad vadinamoji „penktoji kolona“ hibridinio konflikto atveju gali veikti žaibiškai ir efektyviai. 

Pagrindinis tokių agentų tikslas būtų ne tik kurstyti chaosą visuomenėje, bet ir tiesiogiai paralyžiuoti valdžios institucijų darbą.

„Būtent ši vidinė destabilizacija gali tapti agresoriaus sėkmės raktu“, – pabrėžė S. Krivonosas. 

Anot jo, sukurta sumaištis žymiai apsunkintų ginkluotųjų pajėgų pasirengimą ir organizuotą pasipriešinimą, nes sprendimų priėmimo grandinės būtų sutrikdytos iš vidaus.

Dronų arsenalas: nuo šantažo iki invazijos

Be hibridinių grėsmių, Rusija aktyviai ruošia ir techninę bazę galimai agresijai. 

S. Krivonosas atkreipia dėmesį į tai, kad agresorė šalį sutelkė visas pajėgas į masinę ginklų gamybą, ypač akcentuodama tolimojo nuotolio dronus. 

Šiuo metu Rusijos Federacija kaupia didelius šių aparatų atsargų kiekius.

Eksperto nuomone, toks arsenalas Kremliui suteikia dvigubą pranašumą. 

Pirma, tai yra galinga politinio šantažo priemonė – grasinant smūgiais kritinei infrastruktūrai, galima reikalauti politinių nuolaidų. 

Antra, masiniai dronų smūgiai gali sudaryti realias prielaidas karinei invazijai, išsekinant oro gynybos sistemas ir sėjant paniką.

Ar išgelbės 5-asis NATO straipsnis?

Generolas S. Krivonosas ragina Baltijos šalis nepasikliauti vien tik kolektyvinės gynybos garantijomis. 

Jo teigimu, pasitikėjimas NATO 5-uoju straipsniu hibridinių grėsmių kontekste gali būti rizikingas, jei valstybės nebus pasirengusios veikti savarankiškai pirmosiomis konflikto akimirkomis.

Pagrindinė problema – laikas. Agresorius gali veikti itin greitai ir išnaudoti „pilkąsias zonas“, kur situacija nėra vienareikšmiškai vertinama kaip karinė invazija. 

Tokiu atveju formalios NATO procedūros gali paprasčiausiai nespėti suveikti laiku. 

Todėl svarbiausias uždavinys Lietuvai, Latvijai ir Estijai šiandien yra ne tik tikėjimas Aljansu, bet ir maksimalus pasirengimas greitiems, hibridiniams išpuoliams atremti.