Vakar baigėsi bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas antrasis etapas. Po švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio paraginimo verčiau rinktis ne vadybą ar kitas nepaklausias specialybes, o reikalingas, dalis jaunimo taip ir pasielgė. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė įspėja, kad ir vėl bus rengiama tūkstančiai valstybei nereikalingų specialistų, mat iki šiol taip ir nėra sudarytas specialistų poreikio žemėlapis, žadėtas jau pusantrų metų. Tad nepaklausūs specialistai, baigę mokslus, papildys bedarbių gretas arba valstybė už savus pinigus juos turės perkvalifikuoti.
Skandalingi faktai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K.Miškinienė surengė pasitarimą, kuriame buvo diskutuojama apie darbo rinkos lankstumą atsižvelgiant į specialistų poreikį, specialistų poreikio prognozavimą, kvalifikuotos darbo jėgos rengimą Lietuvoje. Pasitarime dalyvavo Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijų atstovai, Lietuvos darbo biržos ir teritorinių biržų vadovai, studentų, darbdavių, Rektorių konferencijos atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Paaiškėjo, kad iki šiol nėra nustatyto pagrįsto specialistų poreikio, nėra sukurtos ir jų prognozavimo sistemos, kol kas nėra ir žadėtojo Specialistų kvalifikacijų žemėlapio, švietimo sistemoje rengiami specialistai neatspindi paklausos, o jų perkvalifikavimas valstybei brangiai kainuoja. Pagaliau suvokta, kad neišsprendus ar nepradėjus iš esmės spręsti atitinkamų klausimų, darbo biržos visada bus pilnos bedarbių, o valstybės lėšos ir toliau bus naudojamos jiems remti.
Dels trejus metus
„Aš visai neseniai esu valstybės valdyme, todėl nesuvokiu, kodėl taip elgiamasi. Specialistų poreikio žemėlapis žadėtas dar prieš pusantrų metų, o jo iki šiol nėra. Švietimo ir mokslo ministerija jį teberengia kartu su Ūkio ministerija, tačiau žada baigti tik po metų ar pusantrų. Todėl iki šiol rengiami specialistai, kurie baigę mokslus papildo bedarbių gretas, o reikalingų specialistų trūksta. Patekome į užburtą ratą. Per tuos metus ar pusantrų priruošime dar ne vieną tūkstantį nereikalingų specialistų“, - „Respublikai“ dėstė K.Miškinienė.
Parlamentarės teigimu, vienintelė išeitis - valstybei finansuoti tik studijas, rengiančias itin paklausius specialistus, tačiau nesant specialistų poreikio žemėlapio nėra aišku, ką konkrečiai reikėtų finansuoti. Be to, pasak jos, didelė problema yra ta, kad aukštosios mokyklos nėra suinteresuotos, kad buvę jų studentai vėliau įsidarbintų. Esą joms svarbiausia privilioti kuo daugiau studentų, nes taip jos gauna daugiau pinigų - ar iš pačių studentų, ar iš valstybės, jei studijų vietos yra finansuojamos valstybės. Todėl aukštosios mokyklos ir toliau rengia visokius vadybininkus, nors jų pasiūla jau seniai gerokai viršija paklausą.
Studentai, nežiopsokite
Beje, vakar paaiškėjo jau ir antrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Universitetai pakvietė 2294 studentus, iš jų 1059 - į valstybės finansuojamas vietas, kolegijos - 3192 (1945 finansuojamos vietos).
Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų studentai pasirinko Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškų ūkio programoje (179) bei Vilniaus universiteto Teisės studijų programoje (162).
Vakar, pasibaigus antrajam bendrojo priėmimo etapui, stojančiajam pateikiamas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą. Pakviestieji turi šiandien arba rytoj atvykti į atitinkamą aukštąją mokyklą pasirašyti studijų sutarties.
Dainius PAVALKIS, Švietimo ir mokslo ministras:
- Paaiškėjo jau ir antrojo stojamųjų į aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Prieš stojamuosius raginote būsimuosius studentus labiau rinktis technines ir kitas paklausias specialybes, nes tik taip ateityje bus lengviau įsidarbinti. Ar jūsų balsas buvo išgirstas? Ar smarkiai pasikeitė būsimųjų studentų pasirinkimas, palyginti su ankstesniais metais?
- Aš dabar atostogauju, todėl su antrojo etapo rezultatais nesu susipažinęs. O po pirmojo etapo labai mažai kas pasikeitė. Tačiau iš principo tendencijos po pirmojo etapo buvo geros. O kaip bus toliau - diskutavome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais Robertu Dargiu, Sigitu Besagirsku, su kitais, kurie rūpinasi Lietuvos pramonės užpildymu, darbuotojais. Jie irgi reiškia tam tikras viltis, kad gal ir pajudėsime reikiama kryptimi.
- Ar planavimo neapsunkina tai, kad iki šiol Ūkio ministerija nesudarė specialistų poreikio žemėlapio?
- Jis turėtų jau rugsėjį būti paleistas keturiems mėnesiams. Tada pažiūrėsime, kaip jis atrodo. Pasitarime, kuriam vadovavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, dalyvavo daugybė darbo biržų, įvairių ministerijų žmonių. Mes sutarėme, kad šį reikalą reikia judinti, nes tai būtų viena iš valstybės požiūrio į aukštąjį mokslą formavimo priemonių. Valstybė apskaičiuoja, kiek kokių specialistų reikia, aukštosios mokyklos rengia tiek ir tokių specialistų, kokių reikia ūkiui, ir visi eina dirbti. Jei taip bus - viskas gerai. Jei to nebus - vadinasi, kažkas yra ne taip.
- Tačiau dabar aukštosios mokyklos rengia ne tik reikalingus specialistus, bet ir siūlo rinktis nereikalingas, tačiau tarp studentų populiarias specialybes, norėdamos, kad kuo daugiau jų mokėtų už mokslą?
- Be abejo, taip ir yra. Juk studentų pinigai yra didelė aukštųjų mokyklų biudžeto dalis, todėl jos suinteresuotos pritraukti kuo daugiau studentų. Tačiau valstybė turėtų būti suinteresuota, kad aukštosios mokyklos rengtų būtent tuos specialistus, kurių labiausiai reikia.
- Ką ministerija padarė, kad taip ir būtų? Panašu, kad svertų nėra labai daug, nes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo jūs nebegalite nustatyti, kiek studentų aukštosios mokyklos turėtų pritraukti į tam tikrą studijų programą. Kaip tada užtikrinti, kad būtų patenkintas specialistų poreikis versle ir viešajame sektoriuje?
- Taip, nustatyti, kiek studentų reikia priimti į universitetus, mes negalime dėl universitetų autonomijos. Tačiau mes galime nustatyti valstybės finansavimą tam tikram kiekiui reikalingų specialybių. Ir tuo mes šiemet pasinaudojome. Taigi skirdami daugiau pinigų techniniams mokslams ir mažiau socialiniams mokslams, situaciją kiek pakeitėme.
- Po pirmojo stojamųjų etapo apie 50 studijų programų buvo panaikinta, nes nesusirinko reikiamas studentų skaičius. Tie, kurie pasirinko būtent tas programas, šiemet jau prarado progą įstoti į aukštąsias mokyklas?
- Ne. Tie, kurie pasirinko naikinamas programas, gavo siūlymus pasirinkti kitas programas iš panašių likusių. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad tų studijų programų yra 2 tūkst., o gal net ir daugiau. Visokiausių jų prigalvota. Todėl mes, ko gero, rudenį Seimui teiksime Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kad žmonės stotų ne į, kaip aš visada juokauju, dešinio priekinio rato inžineriją, o į inžineriją, ir tik paskutiniais studijų metais pasirinktų konkrečią inžinerijos rūšį. Nes kai pradedama mokyti siaurų specialybių, į studijų programą nesusirenka reikiamas studentų skaičius, nors tų specialybių gal ir reikia. Žmogus turėtų ateiti iš platesnio išsilavinimo į specializaciją, o ne atvirkščiai. Todėl studijų programas bandysime mažinti iki 60-70. Ta kryptimi darbo grupė jau dirba, tik rezultatų dar neturime.
- Minėjote, kad šiemet valstybė didesnį finansavimą skyrė techninėms specialybėms, tačiau vis tiek jaunimas jas renkasi vangiai. Kodėl?
- Paprasčiausiai dėl bendrojo lavinimo sistemos jie nėra mokyti tiksliųjų mokslų, todėl paprasčiausiai bijo tokių specialybių. Tačiau jei mokyklose būtų normaliai mokoma matematikos, fizikos ir panašių dalykų - jiems nebūtų ko bijoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą