Praėjusį penktadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė "Globalios Lietuvos apdovanojimų 2013" prizus Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Tarp apdovanotųjų buvo ir A. Kavak, prieš 1987 metais išvykdama į Ameriką ilgą laiką gyvenusi ir dirbusi Klaipėdoje. Buvusi žurnalistė, gerai nemokėdama anglų kalbos, JAV tapo sėkminga verslininke, įsteigė Lietuvių verslo tarybą ir ilgą laiką jai vadovavo, dabar eina vicepirmininkės pareigas ekonomikos reikalams JAV lietuvių bendruomenėje.
Kaip vertinate "Globalios Lietuvos apdovanojimus"?
Esu lietuviško būdo. Gavau apdovanojimą ir jaučiu, kad pečius užgulė didelė našta - dabar reikės dar daugiau dirbti, kad jį pateisinčiau. Vargu ar likusi gyventi Lietuvoje būčiau galėjusi šaliai duoti daugiau naudos, nei gyvendama Amerikoje.
Koks buvo jūsų pirmas darbas? Kaip patekote į verslo pasaulį?
Pirmas mano darbas buvo administratorės Pasaulio lietuvių centre Lemonto miestelyje. Vėliau dirbau ir reklamos dizainere amerikiečių laikraštyje, ir draudimo kompanijoje. O viskas prasidėjo tada, kai atsidūriau transporto paslaugų versle, pradėjau nuo klientų aptarnavimo ir tapau departamento direktore. Pirmiausia dirbau kompanijoje "Trans Marine International", vėliau "Shipco Transport". Klaipėdoje ir Vilniuje atidarinėjome biurus, vienas dar iki šiol tebeveikia. Tuo metu, kai tapau "Shipco" kompanijos departamento direktore, ekonomika kilo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Tada Majamyje buvo pradėtos organizuoti konferencijos, į kurias būdavo kviečiamos pačios didžiausios Šiaurės ir Pietų Amerikos kompanijos, didžiulės korporacijos, kurias domino verslo santykiai su Rusija. Atvykdavo ir šios šalies atstovai. Jose skaitydama paskaitas apie transportą visada stengdavausi pakalbėti ir apie Lietuvą, kad per ją, per Klaipėdos uostą, pasuktų transporto srautas, t. y. keliautų konteineriai. Organizuodavome iš Amerikos verslo misijas į Lietuvą ir priimdavome lietuvių verslo misijas Amerikoje, ką darome ir dabar. Buvo organizuojami seminarai, kaip skatinti eksportą. Paskutinis toks seminaras buvo surengtas prieš metus "AgroBalt" parodos metu.
Kokią veiklą vykdo jūsų pačios kompanija "Food Depot International"?
Mes pirmieji į JAV įvežėme lietuviškus maisto produktus, ant kurių pakuočių buvo užrašas "Product of Lithuania". Parduotuvių vadybininkai tada dar nieko nežinojo apie Lietuvą ir sakydavo, kad, ko gero, tai rusiškas produktas. Šiandien jie jau prašo būtent lietuviško produkto.
Kompanija vien Čikagoje lietuviškus produktus pristato į daugiau nei 200 parduotuvių, juos veža ir daugiau nei į 20 JAV valstijų. Daugelio nuomone, mes esame pagrindiniai ir didžiausi lietuviško maisto importuotojai į JAV.
Mes dirbame su Makedonija, Bulgarija, Ispanija, Čile, Šri Lanka, Australija, bet daugiausia su Lietuva, nes geriausiai pažįstu jos maisto produktus. Bendradarbiaujame ne vien tik su stambiaisiais JAV prekybos tinklais, nes jie didžiuliai ir dirba nelanksčiai, bet ir orientuojamės į nepriklausomus tinklus, kurie turi mažiau parduotuvių bei juose ne tokios didelės kainos. Taip pat dirbame ir su lietuvių, rusų parduotuvėmis.
Kokios buvo pirmosios prekės, kurias atgabenote į Ameriką?
Tai buvo Kėdainių fabriko produkcija. Neturėdama patirties pasirinkau netinkamą produkciją, tai buvo mano klaida. Visus metus bandėm parduoti, nepavyko. Antrame konteineryje atgabenome grybus - jų poreikis jau buvo didžiulis. Paskui grįžom į Kėdainius ir išsirinkome tikrai gerus produktus. Šiuo metu esame didžiausi šios įmonės produkcijos importuotojai Amerikoje. Vežame ir uogienes, ir raugintus kopūstus, ir agurkus, ir kt
Ką iš lietuviškų produktų labiausiai perka amerikiečiai?
Amerikiečiai perka dar labai mažai, bet pamažu įsivažiuoja. Jie nežinojo, kas tai yra grikiai, bet dabar jau pradėjo juos pirkti. Nežinojome, ar perka meduolius, bet kartą paskambino pagyvenusi amerikietė ir pasiskundė, kad iki šiol lietuviškų meduolių pakelyje būdavo 9 meduoliai, o dabar yra 8,5 meduolio. Teko aiškinti, kad meduoliai pakelyje skaičiuojami pagal svorį. Vadinasi, perka.
PARDUOTUVĖS. Lietuviškus produktus į JAV gabenanti kompanija vien Čikagoje juos pristato į daugiau nei 200 parduotuvių. Redakcijos archyvo nuotr.
Jiems labai pradėjo patikti "Urtės" duona. Amerikiečiai skambina mums, prašo informacijos apie medų. Jie perka agurkus, o giros nemėgsta. Neseniai Birštonas išleido savo vandens reklamą su keiksmažodžiais. Aš net skambinau į Birštoną prašydama išimti reklamą. Bet paskui pagausėjo užsakymų. Pasirodo, studentai sugalvojo tokią originalią reklamą ir dabar visi jauni amerikiečiai perka Birštono vandenį. Šios reklamos dėka juo susidomėjo net didžiulis ir prabangus viešbučių tinklas "Hyatt".
Kodėl JAV lietuvių verslininkų bankrutuoja daugiau nei rusų ar lenkų?
Po karo į JAV atvykę lietuviai stengėsi padėti saviems verslininkams ir reikalui esant pirmiausia buvo kreipiamasi į juos. Naujai atvykę lietuviai, paveikti sovietinio mentaliteto, labai dažnai verslininkus vadina spekuliantais. Jeigu rusas stengiasi samdyti rusą, o lenkas - lenką, lietuvis eis pas rusą ir lenką, kad nepadėtų savam lietuviui.
Ko trūksta, kad lietuviška produkcija būtų perkama Amerikoje?
Lietuviai visiškai neskiria pinigų reklamai. Manau, amerikiečiai pirktų net lietuviškus šakočius, jeigu daugiau apie juos žinotų. Lietuviai savo produkcijai reklamuoti Rusijoje skiria labai daug pinigų, o kai tik kalba pasisuka apie Ameriką, žiūri labai skeptiškai.
Manau, kad labiausiai eksportą į Ameriką skatinti trukdo lietuviška psichologija. Laisvą Lietuvos verslininko dvasią daugelį metų slopino gal baudžiava, gal okupacija. Rusai jiems labiau suprantami, tai jie ir siunčia jiems savo produktus, o Amerika jiems tolima. Juos varžo tipiškas lietuviškas nepasitikėjimas savo jėgomis.
Mane mokė, kad jeigu verslą dėl kokių nors priežasčių tektų uždaryti šiandien, turiu turėti planą, ką darysiu rytoj. Kai buvo sustabdytas lietuviškų maisto produktų eksportas į Rusiją, susidarė įspūdis, kad lietuviai neturi gerai parengto plano, ką jie veiks rytoj. Žinoma, jie sėkmingai dirba Europos rinkoje, tačiau ir toliau nepakankamą dėmesį skiria Amerikai. Reikėtų tirti jos pirkėjų, reklamos poreikius. Amerikiečiai sako, jog norint uždirbti pinigų, pirmiausiai reikia jų išleisti.
Ar manote, kad lietuviai galėtų uždirbti parduodami savo produktus Amerikoje?
Be abejonės. Tačiau jie turi suprasti, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo turi būti išvystyti glaudūs ir draugiški bendradarbiavimo ryšiai, produkcija privalo būti parengta Amerikos rinkai - turi būti tinkama kokybės, pakuotės, kainos atžvilgiu.
Nuostabą kelia tai, kad jūs Lietuvoje baigėte Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbote buvusio laikraščio "Lietuvos žvejas" žurnaliste, t. y. visai kitoje sferoje, o Amerikoje tapote sėkmingai dirbančia verslininke. Kaip įmanoma to pasiekti?
Kai atvažiavau į Ameriką, anglų kalbą mokėjau tik tiek, kiek sovietmečiu mokėmės mokykloje - galėjau pasakyti "labas" ir "viso gero". Būdama JAV nuėjau į anglų kalbos mokymo klasę. Žiūriu, vienas žmogus šiek tiek kalba angliškai. Klausiu, kiek jis metų mokosi, pasirodo, penkerius. Klausiu kito - šešerius, o vos pakalba. Tada susirašiau visus koledžus, kurie tik tada buvo Solt Leik Sityje. Pinigų autobusui neturėjau, ėjau į juos pėsčiomis su plonais bateliais žiemą. Suprantama, neturėjau kuo sumokėti ir už mokslą. O viename koledže man pasakė, kad gali priimti ir padėti gauti stipendiją, jeigu pasirinksiu pagrindinį jame dėstomą dalyką. Davė man sąrašą, žiūriu, yra rinkodara, kurios sovietų laikais nebuvo. Pamaniau, kad tokiu atveju aš ne tik anglų kalbos išmoksiu, bet ir sužinosiu, kas yra ta rinkodara.
Mokiausi informatikos, verslo komunikacijos, anglų kalbos rašybos, finansų apskaitos. Sėdėjau tarp amerikonų ir žalio supratimo neturėjau, apie ką jie ten kalba. Iš pradžių gaudavau nepatenkinamus pažymius, bet po poros mėnesių pradėjau lipti aukštyn. Galų gale gavau tarptautinio verslo rinkodaros bakalauro laipsnį, paskui magistro laipsnį.
Teko patirti nesėkmių?
Verslas visada tai kyla į viršų, tai leidžiasi žemyn. Jo pagrindas - aplenkti konkurentą. Visada turi stengtis būti priekyje. Mokydamasi magistrantūroje supratau, kad verslas yra chaosas ir kad jame laimi tie, kurie greičiausiai susiorientuoja. Matai, kad jau blogai, keiti kryptį, ieškai ko nors naujo.
Esu nukentėjusi nuo partnerių, todėl pasakiau, kad mano kompanijoje jų nebus. Dirbu su dukromis. Vyresnioji Asta yra atsakinga už finansus, jaunesnioji Berta dirba su prekybos tinklais, o aš - daugiausia su užsienio tiekėjais, dažniausiai lietuviais, nes mano vaikai jau nežino lietuviškos psichologijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą