Šeštadienį bus iškilmingai atidaryta pirmoji ir vienintelė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) kruizinių laivų krantinė. Ši ceremonija užbaigs būsimojo kruizinių laivų terminalo, kurio operatoriumi paskirta AB "Klaipėdos laivų remontas", pirmojo etapo darbų pradžią.
Į šventę susirinkę svečiai girs puikų, visus tokios paskirties objektams keliamus reikalavimus atitinkantį hidrotechninį įrenginį, ir konstatuos, kad Klaipėda jau nebėra tas vienintelis uostamiestis, neturinti specializuotos krantinės kruiziniams laivams priimti. Iki šiol kruiziniai laivai švartuodavosi prie krovos kompanijų krantinių.
Tačiau tik nedaugelis žino, kiek pastangų, kiek jėgų ir nervų kainavo, kol buvo pastatyta ši krantinė.
Šio objekto statybos darbai vyko ilgiau nei dvejus metus - nuo 2001 metų balandžio iki 2003 gegužės pabaigos.
Bendras pastatyto pirso ilgis - 350 metrų, gylis prie išorinės krantinės siekia 10 metrų, prie vidinės - 6-7 metrus.
Krantinės statybų vertė - 24,5 mln. Lt. Pasak KVJU direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko, tai pirmasis objektas Klaipėdos uoste, kuriam statyti buvo skirtos ir valstybės lėšos. Taip Vyriausybė nusprendė po to, kai KVJU direkcija buvo priversta koreguoti krantinės projektą, kad prie jos galėtų švartuotis ne tik kruiziniai, bet ir užsienio šalių karo laivai, į Klaipėdą atplaukiantys su draugiškais vizitais. Apie 10 mln. Lt Privatizavimo fondo lėšu krantinės statybos darbams užbaigti buvo skirta per Krašto apsaugos ministerijos biudžetą.
Paprastai krantinių, pirsų, molų, privažiuojamųjų geležinkelių ir kitų uosto infrastruktūros objektų statybos darbus finansuoja valstybinė įmonė KVJU direkcija.
Kruizinių laivų krantinės statybos darbus atliko profesionalūs ir kvalifikuoti hidrotechninių įrenginių statybos bendrovių darbininkai (SDĮ "Lokys" ir AB "Klaipėdos hidrotechnika"). Tačiau kokį didžiulį, paprasta akimi nematomą darbą teko atlikti KVJU direkcijos Uosto infrastruktūros skyriaus (viršininkas Petras Stulga) specialistams, žino tik jie patys.
Pasak šio skyriaus viršininko pavaduotojo Rolando Rakevičiaus, krantinė kruiziniams laivams švartuotis nebuvo labai sudėtingas ir kuo nors ypatingas statinys. Tačiau jos statybų eiga pasižymėjo tuo, kad per patį darbų vidurį teko koreguoti projektą, keisti techninius sprendimus. R. Rakevičius sakė, kad nors darbai ir sulėtojo, tačiau nenutrūko. Tik patikslinus projektą išaugo paties objekto vertė. Teko apkalti visą pirsą specialia sienele, ko pirmajame variante nebuvo numatyta, teko didinti gylį.
Kitas išskirtinis šių statybų bruožas, sakė R. Rakevičius, dirbti teko gamybos nenutraukusioje įmonėje.
"Mes įpratę, kad statant krantinę ar kitą objektą yra paliekamas vadinamasis darbų frontas. Tačiau šiuo atveju ant rekonstruojamojo pirso stovėjo uostiniai kranai, vyko krova, prie krantinės švartavosi laivai. Kitaip tariant, statybininkai susidūrė su didelėmis kliūtimis",- sakė skyriaus viršininko pavaduotojas.
Vyresnysis projektų vadovas Arvydas Krasauskas prisiminė, kad kelis kartus statybininkai buvo įleisti į įmonę, o iš įvažiuojamojo transporto buvo renkami mokesčiai.
Nepaisant įvairių trukdymų krantinė buvo pastatyta. KVJU direkcijos Uosto infrastruktūros specialistai teigia, kad tai bus saugi ir puikios kokybės krantinė, prie kurios saugiai galės švartuotis laivai, o autobusai galės atvažiuoti prie pat trapo. Aišku, sakė skyriaus atstovas Algirdas Aukštuolis, jei krantinės operatoriaus "Klaipėdos laivų remonto" vadovybė nesugalvos jos panaudoti krovos darbams. Toks pavojus gali kilti žinant, kad septynis mėnesius į Klaipėdą neužsuks joks kruizinis laivas - šaltuoju metų laiku kruizų organizatoriai kelionėms Baltijos jūros nesirenka. Pačioje krantinės statybų pradžioje "Klaipėdos laivų remonto" vadovai pageidavo, kad rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį norėtų pirsą naudoti krovos darbams. Tačiau šiai veiklai jis nepritaikytas, o jei ir būtų tam naudojamas, tai po dvejų-trejų metų gali būti nebetinkama jokiai veiklai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą