Vyriausybė svarstys atsiskaitymų grynaisiais ribojimą

Su projektuose išdėstytais tikslais susipažinusios verslininkus vienijančios organizacijos bei kitos suinteresuotos institucijos jiems iš esmės pritaria, bet siūlo neapsiriboti vien tik atsiskaitymų grynaisiais ribojimu.

„Sutinkame su verslo struktūrų nuomone, kad kovoje su šešėline ekonomika kompleksiniai sprendimai yra efektyvesni nei pavienės poveikio priemonės. Tačiau nėra būtina, o ir sudėtinga, visą jų kompleksą įteisinti tą pačią dieną. Šiuo metu turėtų būti priimti svarbiausi sprendimai, o atsiskaitymų grynaisiais ribojimas priskirtinas būtent prie tokių",- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Toliau, ministro teigimu, žingsnis po žingsnio bus įteisinamos kitos racionalios priemonės, kurių nauda, kovojant su šešėliu, nekels abejonių.

Verslo struktūros siūlo įteisinti, jų požiūriu, lengvai įgyvendinamą reikalavimą viešojo maitinimo įmonėms pateikti klientui fiskalinį čekį iš karto, praplėsti privalomų kasos aparatų naudojimą, peržiūrėti verslo liudijimų naudojimo tvarką. Smulkiam verslui taikytinos kovos su šešėline ekonomika priemones aptariamos Finansų ministerijos sudarytoje darbo grupėje su smulkaus verslo apmokestinimu susijusiems klausimams nagrinėti.

„Prieš siūlydami kokias nors priemones, privalome išanalizuoti galimą jų poveikį ir atsisakyti tokių, kurios sukeltų per daug neigiamų pasekmių verslui ir gyventojams",- sako R.Šadžius.

Analizė rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas tokių nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje, greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių, tarp jų - elektroninių pinigų, pašto įstaigos. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje, kurios galima pasekmė - įkainių už teikiamas paslaugas mažinimas.

Apribojimas nebūtų taikomas, atsiskaitant grynaisiais per mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus.

Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais, negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau apie tai subjektas privalės informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją.

Projektai parengti, vykdant Vyriausybės nuolatinės Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti nutarimą bei atsižvelgus į Europos valstybėse taikomą praktiką.

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas teisiškai apriboja vieną iš šešėlinės ekonomikos egzistavimo sąlygų. Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija. Tokia praktika plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje - apie 10 tūkst. litų, arba 3000 eurų.

Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai. 

Už nustatytos tvarkos pažeidimus taip pat siūloma administracinė atsakomybė: mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims - nuo 1000 iki 3000 litų, o juridinių asmenų, jų padalinių vadovams - nuo 2000 iki 5000 litų. Už tą pažeidimą jau baustiems asmenims siūloma skirti atitinkamai 3000-6000 ir 5000-10000 litų baudą.