Išmokome tingėti
Nors nuo seno mūsų valstybė garsėjo kaip žemdirbių kraštas ir darbšti tauta, regis, ateityje tokios kalbos išnyks kaip dūmas. Europos Sąjungos brukami pinigai, pavyzdžiui, už tai, kad kaimo žmonės atsisakytų savo ilgus metus puoselėtų ūkelių, ir iškreipta šalies socialinė politika išmokė mus tingėti.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška (Tauragės sav. Mažonų seniūnas), nuolat bendraujantis su žmonėmis iš įvairių Lietuvos kampelių, tikino, jog, kalbant žemdirbystės tema, prognozės labai liūdnos.
„Pradedant nuo žemiausio seniūnijos lygio tikrai beveik nebėra smulkių ūkininkų, laikančių po du, tris galvijus. Pats gyvenu Pagramančio miestelyje, Tauragės r., ir tikrai ten žmonės nebelaiko karvių. Likę tik ūkininkai, turintys didesnes bandas. ES parama atpratino žmones dirbti. Pasikalbu su gyventojais, kurie gavo ES išmokas, kad gyvulių nebelaikytų. Keista, bet mūsiškiai džiaugiasi, kad nebedirba“, - stebėjosi J.Samoška.
Jis pridūrė, kad egzistuoja dar kita problema: daugelis vyresnio amžiaus ūkininkų, net ir neatsisakiusių savo ūkių, neturi šių kam palikti - vaikai, anūkai dirbti emigravę į užsienį.
Pasak J.Samoškos, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje žmonės turėjo daug vilčių, atgavę žemę ją puoselėjo. Dabar ji tapo tarsi nereikalinga.
„Štai, prieš kurį laiką atėjo į seniūniją žmogus ir klausia: gal žinote, kas nori pirkti žemę? Parduočiau vieną hektarą už 300 litų. Juokinga kaina!“ - prisiminė J.Samoška ir pridūrė, jog dabar žmonėms kur kas patogiau nedirbti, o gauti pašalpas.
„Kai žmonių pasiteirauju, kodėl nebedirba žemės, nebelaiko gyvulių, jie atsako, kad nebeapsimoka, nes iš valstybės gauna pašalpą dabar. Tingėti mus išmokė dabar vykdoma iškreipta socialinė politika. Žmogus gauna daugiau socialinės pašalpos nei dirbantysis gali uždirbti. Nesuvokiama“, - apmaudo neslėpė seniūnų asociacijos prezidentas.
Gyvulių mažėja visoje ES
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas irgi pritarė J.Samoškai, kad mūsų tautą valdžios vykdoma politika įpratino prie pašalpų. Dabar tik nedaugelis gali pasigirti laikantis karvę ar kiaulę.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje sparčiai mažėja karvių skaičius, vien nuo 2012 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d. karvių Lietuvoje sumažėjo net 2493.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas pažymėjo, jog gyvulių ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse mažėja. Kokia to priežastis?
„Peršasi išvada, jog žmonės apskritai sunkiai dirbti nebenori. Laikantieji po vieną, dvi karves, kurios gali atskirai ganytis, paršelį ar vištą, kurie turi galimybę pasivaikščioti, augina tuo pačiu ir kokybiškesnę produkciją, - pažymėjo J.Talmantas. - O žmonės tikrai nori valgyti kokybišką maistą“.
Karvių skaičius Lietuvoje:
2008 m. sausio 1 d. - 395 921
2009 m. sausio 1 d. - 380 202
2010 m. sausio 1 d. - 357 114
2011 m. sausio 1 d. - 345 347
2012 m. sausio 1 d. - 328 352
2012 m. spalio 1 d. - 325 859
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys
Andriejus STANČIKAS - Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
Artimiausius penkerius metus pieno sektorius sumažės apie 20-30 proc., nes Lietuvoje 37 proc. ūkininkų amžius - daugiau kaip 60 metų. Jie paprasčiausiai pasitrauks, o jų ūkių perimti beveik nėra kam, jaunimas išvykęs arba dirba kitose srityse.
Augalininkystės srityje metai buvo gana neblogi, geras derlius, geros kainos. Kadangi dabar grūdų poreikis pasaulyje išaugo, mes šiandien išlošėme. Tačiau investicijos į hektarą kiekvienais metais didėja. Rytojus neaiškus.
O mūsų žemdirbiams išmokos pačios mažiausios iš visų ES šalių. ES išmokų vidurkis yra 268 eurai už ha. Tuo tarpu Lietuvos ūkininkui tenka tik 144 eurai už ha.
Kiaulių dar visai neseniai turėjome apie 3 mln., dabar - tik 0,5 mln., aplink tik danų kompleksai.
Pasižiūrėkime į Graikiją - Europa į ją investavo daug pinigų. Šiandien graikams pasakyta: susiveržkite diržus, nors ta pati Europa jiems kažkada sakė: nereikia jums nei laivų, supjaustykite, atsisakykite. Šiandien graikams ES sako: jums pinigų nebeduosime. O graikai jau nebegali išgyventi, jiems verslą reiktų nuo nulio pradėti, nes nieko nebeturi.
Mes, susigundę ES žuvimi, gana sėkmingai atiduodame jai savo meškerę. Liga, kuria mūsų visuomenė serga, atėjo iš Senosios Europos, užsienyje kartų kartos jau nežino, kas yra darbas. Mes greitai tą patį turėsime, t. y. veltėdžių armiją ir kelis dirbančiuosius, kurie visus turės išlaikyti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą