Žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma pagal masinio vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius. Masinis žemės vertinimas Lietuvoje buvo atliktas 2013 m.
Siekiant išvengti staigaus žemės mokestinės vertės didėjimo, Žemės mokesčio įstatyme numatytas ketverių metų pereinamasis laikotarpis (2013-2016 m.), kurio metu kiekvieniems metams nustatytas atitinkamas mokestinės vertės mažinimo koeficientas.
Įstatymas numato, jog maksimalus koeficientas 2015-2017 m. laikotarpiu gali būti ne didesnis nei 0,29 euro už vieną arą.
Savivaldybėms leista pačioms patvirtinti žemės mokesčio tarifus procentais nuo žemės mokestinės vertės pagal žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Klaipėdoje numatyti tokie tarifai: žemės ūkio, išskyrus mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, vandens ūkio, miškų ūkio paskirties žemei - 0,16 proc.; žemės ūkio paskirties mėgėjų sodų žemės sklypams ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypams - 0,05 proc.; gyvenamosioms teritorijoms - 0,14 proc.; komercinės paskirties objektų teritorijoms - 0,23 proc.; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, naudingųjų iškasenų teritorijoms, rekreacinėms teritorijoms - 0,31 proc.; visuomeninės paskirties teritorijoms - 0,1 proc.; kitai nenurodytos pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, žemei - 0,31 proc.
Bet kuriai nenaudojamai žemei numatytas 4 proc. nuo žemės mokestinės vertės tarifas.
Taip pat projekte nustatyta, jog 7 arų žemės sklypas nebus apmokestinamas tiems savininkams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, taip pat kurie yra sukakę senatvės pensijos amžiaus ar yra nepilnamečiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą