Žemės mokestis: viena įmonė mokės 117 tūkst. eurų, gyventojas – 20 tūkst.

„Paprasčiausias būdas tai padaryti – eiti į VMI interneto puslapį. Elektroninėje deklaravimo sistemoje kiekvienas ras būtent jam parengtą žemės mokesčio pažymą. Joje labai aiškiai išdėstyta informacija apie kiekvieną žemės sklypą (kurioje savivaldybėje jis yra, koks tarifas jam pritaikytas, kokia galutinė suma). Ten nukreips į mokėjimo aplikaciją, kur galima sumokėti“, – pasakoja VMI specialistė.

Pasak jos, tiems, kurie nesinaudoja elektronine deklaravimo sistema, paštininkai iki lapkričio 1 dienos turi atnešti popierines deklaracijas, kurios apmokamos bankuose, paštuose, bet kurioje įstaigoje, kurioje yra „Perlo“ terminalai.

Jei mokama už kito asmens turimą žemę, būtina labai tiksliai nurodyti to asmens vardą, pavardę ir asmens kodą, pabrėžia S. Aliukonytė-Šnirienė. Tai nurodžius klaidingai, mokestis gali būti neįskaitytas.

Jeigu laiškas su deklaracija pasimetė ar iki pašto dėžutės neatkeliavo, specialistė pataria kreiptis į artimiausių VMI skyrių.

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės vertės. Apie ją VMI gauna informaciją iš „Registrų centro“. Taip pat mokesčiui pritaikomas tarifas, kurį nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Dėl šios priežasties žmonės, turėdami tokio pat dydžio sklypus skirtingose vietovėse, gali mokėti skirtingo dydžio mokesčius.

Brangiau mokama, pavyzdžiui, už apleistą žemę – dauguma savivaldybių jai skiria didžiausią tarifą. Ji pateikė pavyzdį, kad vienas gyventojas, turintis apleistos žemės, už ją turi sumokėti 20 tūkstančių eurų, o įmonė, turinti kelis apleistus sklypus Vilniuje, – 117 tūkst. eurų.

Iš viso šiemet ketinama surinkti 31,4 mln. eurų.