Antstoliams pavydėti gali net prezidentas

Respublika.lt, Danas NAGELĖ

2019-11-22 08:09

Lietuvos antstoliams gresia antras šokas per metus. Rugpjūtį įsigaliojo teisingumo ministro patvirtinti mažesni skolų išieškojimo įkainiai, o dabar Seime gimė iniciatyva viešinti antstolių turto ir pajamų deklaracijas. Kai kuriems pastaroji žinia turėtų būti nemaloni. Nes kai kurių antstolių mėnesio pajamos net Lietuvos prezidento algą lenkia du kartus. Turbūt nejauku būtų, jei tokios žinios apie tokias sumenkusias pajamas pasklistų viešai.

Pasigenda viešumo

Seime gimė iniciatyva įpareigoti viešinti antstolių deklaracijas. Vienas iš argumentų - taip būtų skaidrinama jų veikla. Pataisos autorė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas, jų paslaugų skolininkai negali atsisakyti, todėl skaidrumas yra būtinas. Be to, tai esą ir apsunkintų galimybes piktnaudžiauti.

„Antstoliai deklaruoja savo pajamas bei turtą, bet deklaracijos yra neviešinamos. Tačiau viešinamos deklaracijos net asmenų, vykdančių gerokai menkesnes funkcijas. Šį neproporcingumą ir norima ištaisyti“, - paaiškino A.Širinskienė.

Nušluostė nosis net eurokomisarams

Tiesa, nuo šių metų rugpjūčio antstoliams gyvenimas jau suprastėjo, nes Teisingumo ministerija nusprendė sumažinti įkainius už skolos išieškojimus, mat neretai mokestis už skolos išieškojimą keliskart viršydavo pačios skolos dydį. Dėl to kai kurie antstoliai uždirbdavo iki 30 tūkst. per mėnesį arba net triskart daugiau nei šalies prezidentas, kurio alga dabar siekia 9,9 tūkst. eurų per mėnesį. Lyginant su kai kuriais antstoliais, Seimo narių alga (be priedų ir „pieštukinių“ išlaidų) yra iš viso varginga - nesiekia nė 3,5 tūkst. eurų. Net eurokomisarai be priedų tegauna tik kiek per 20 tūkst. eurų siekiančią mėnesio algą.

Kaltina piktnaudžiavimu

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pateikė konkretų pavyzdį, iš ko susidėdavo tokios milžiniškos antstolių išlaidos, kodėl, pavyzdžiui, 100 eurų skola po antstolio prisilietimo pabrangdavo iki 300 eurų ir daugiau.

„Papildomos išlaidos, pasirodo, yra tai, kad antstoliai, bandydami gauti savo atlyginimą, stengdamiesi išieškoti sumą, rašo patvarkymus, tikrina registrų centruose įvairius duomenis. Kuo daugiau tikrina, tuo didesnės vykdymo išlaidos. Ir negalime sakyti, kad visi antstoliai taip darė, bet daugelis antstolių tikrai piktnaudžiaudavo šitomis papildomomis išlaidomis, nes vis tikrindavo ir tikrindavo. Tarkime, gauna tris bylas, bet žmogus tas pats. Užuot patikrinę vieną kartą, tikrindavo dėl kiekvienos, ar jis turi nekilnojamojo turto, ar ne, tarkime, tris kartus. Ir taip toliau, ir kas mėnesį. Todėl ir išeidavo tos papildomos išlaidos labai didelės ir žmonėms būdavo nesuprantama. Jos faktiškai būdavo nekontroliuojamos.

Ką mes padarėme? Mes atsisakėme, išbraukėme papildomas išlaidas iš viso, išskyrus už pašto ženklus, ir mes matome, kaip atpiginome visą išieškojimo procesą“, - paaiškino E.Jankevičius.

Skaičiai - stiprių nervų žmonėms

Labiausiai teisingumo ministras šokiravo pateikdamas skaičius apie antstolių grynąsias pajamas: 2017 m. vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį.

„11 antstolių uždirbo nuo 20 iki 30 tūkst. eurų per mėnesį, 28 - nuo 12 iki 20 tūkst. ir t.t. Po mūsų naujos tvarkos tų antstolių, kurie nepiktnaudžiaudavo pasirašydami papildomas išlaidas, pajamos sumažės santykinai nedaug, galbūt 15 proc. Tų antstolių, kurie daugiau piktnaudžiaudavo, prisirašydavo nepagrįstai papildomų išlaidų, pajamos mažės labiau, apie 40 proc.“, - prognozavo E.Jankevičius. Kitaip tariant, net ir blogiausiu atveju po 30 tūkst. eurų uždirbusių antstolių pajamos turėjo sumažėti tik iki 18 tūkst. eurų. Net šalies vadovai tokių algų vis dar galėtų pavydėti.

Kiek iš tikrųjų pajamos sumažėjo, neaišku, nes Teisingumo ministerija naujausių duomenų dar neturi. Tačiau ministerijos atstovas Audris Kutrevičius patvirtino, kad ministro paminėtos antstolių mėnesio pajamos, siekusios iki 30 tūkst. eurų, yra pajamos „į rankas“ - jau po mokesčių ir visų išlaidų, susijusių su kontoros išlaikymu.

Tai bent kainos

Buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė Daiva Žumbakienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad ne kartą yra tekę matyti antstolių atsiųstas sąskaitas už skolos išieškojimą.

„Studijuodavau gautus antstolių dokumentus, kuriuose būdavo detalizuotas jo atlygis. Stebindavo, nes A4 formato dokumento kopijos padarymas - 3 litai, telefono skambutis - 5 litai, voko pateikimas - 10 litų (dabar visas šitas kainas verčiant eurais reikėtų padalinti iš 3,4528, - aut. past.). Skaičiuodavo net kopijų padarymą ir voko išsiuntimą. Ir labai brangiai. Kur būtume radę tokį telefono ryšio tiekėją, kad skambutis kainuotų 5 litus?“ - stebėjosi D.Žumbakienė.

Atskirtis - ir tarp antstolių

Tačiau antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys „Vakaro žinioms“ sakė, kad kuriamas mitas, jog visi jo kolegos vartosi kaip inkstai taukuose. Pasak jo, tarifai už kopijų padarymą ar laiško išsiuntimą yra standartiniai, nustatyti Teisingumo ministerijos. Tik uždrausta į sąskaitas įtraukti papildomas išlaidas.

„Tuos skaičiavimus apie vidutines antstolių algas, siekiančias apie 10 tūkst. eurų, aš irgi esu regėjęs. O kalbėdamas apie save galiu pasakyt, kad mano pajamos yra apie 1000 eurų“, - sakė L.Lukšys.

Anot jo, jei vidutinės antstolių pajamos yra 10 tūkst. eurų, o jo tėra apie 1000 eurų, vadinasi, kai kas uždirba ir gerokai daugiau nei 10 tūkst. eurų. Pajamos esą priklauso nuo bylų skaičiaus, nuo regiono, kuriame antstolis dirba, nes, pavyzdžiui, Klaipėdoje gal kas nors turi bylą su laivo įkeitimu, kur yra milžiniškos sumos. Tokiu atveju ir atlygis už bylą yra didesnis, nes jis priklauso nuo išieškotos sumos.

Situaciją komentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė:

Nuo rugpjūčio 1 d. sumažinus išieškojimo įkainius, antstoliai nebegali priskaičiuoti papildomų išlaidų, o tuo labiausiai piktnaudžiaudavo. Tikrai nebūdavo normalu, kai skolos išaugdavo kelis kartus. Kaip būdavo piktnaudžiaujama? Valstybė turi daugybę registrų, o antstoliai juose tikrindavo informaciją. Pavyzdžiui, tikrindavo vidaus vandenų transporto registre, ar skolininkas neturi valties ir ar, ją pardavus, negalima būtų išieškoti skolos. Tokios informacijos ieškodavo ne viename registre ir ne po kartą. Dabar jie irgi galės tokios informacijos ieškoti, tačiau nebegalės to įtraukti į sąskaitą už skolos išieškojimą. Todėl padidėja tikimybė, kad antstolis galės uždirbti tik už darbą, o ne piktnaudžiauti.

Seime taip pat yra svarstomas projektas, kad vieno žmogaus skolos patektų pas vieną antstolį, kaip yra su valstybės skolomis. Tai irgi sumažintų galimybę piktnaudžiauti. Nes dabar kiekvienas antstolis atlieka tuos pačius veiksmus, kaip ir kiti, ir taip skolos didinamos. Tik nežinau, kokios stadijos Seime yra tas projektas. Tikimės, kad šitie pakeitimai palengvins žmonių situaciją. O dėl antstolių deklaracijų paviešinimo - nemanau, kad dėl to kokie nors stebuklai įvyks.