Auksas iš šiukšlyno: mokslininkai išmoko išgauti brangiuosius metalus naudojant sūrio išrūgas

Sūris ir kompiuteriai: kaip tai veikia?

Mokslininkai sukūrė technologiją, kurios pagrindas – pieno išrūgos. Tai skystis, kuris lieka gaminant sūrį ir dažnai yra tiesiog išmetamas.

Baltyminė kempinė: Išrūgų baltymai kaitinami rūgštinėje terpėje, kol jie susijungia į mikroskopinius pluoštus, vadinamus amiloidinėmis fibrilėmis. Iš jų suformuojama speciali gelio pavidalo kempinė.

Elektronikos tirpinimas: Senos kompiuterių plokštės ištirpinamos rūgšties vonioje, kad metalai (auksas, varis, geležis) virstų jonais skystyje.

Aukso „magnetas“: Į šį skystį įdėta baltyminė kempinė veikia neįtikėtinai selektyviai – aukso jonai prie jos limpa kur kas stipriau nei kiti metalai.

Eksperimento rezultatai: skaičiai stebina

Mokslininkai laboratorijoje išbandė metodą su tikromis atliekomis ir gavo stulbinančius rezultatus:

• Žaliava: 20 senų kompiuterių motininių plokščių.
• Rezultatas: 450 miligramų aukso grynuolis.
• Grynumas: 22 karatai (apie 91 % aukso ir 9 % vario).

Ekonominė nauda: Išgauto aukso vertė yra 50 kartų didesnė nei baltyminės kempinės gamybos sąnaudos.

Kodėl tai revoliucija?

Tradiciniai aukso išgavimo būdai reikalauja milžiniškos energijos (lydymas aukštoje temperatūroje) arba itin nuodingų chemikalų (cianido). 

Šis naujas metodas yra:

• Ekologiškas: Naudojamos vienos pramonės atliekos kitos pramonės švarinimui.
• Maža kaina: Išrūgos yra pigi žaliava.
• Aukšta kokybė: Gautas auksas yra toks grynas, kad jį galima naudoti pramonėje be papildomo gryninimo.

„Man labiausiai patinka tai, kad mes naudojame maisto pramonės šalutinį produktą auksu gauti iš elektronikos atliekų“, – teigė prof. R. Mezzenga.

Šaltinis: Advanced Materials / ETH Zurich tyrimas