Kasininkei pažėrus saują monetų daugelis nustemba Vytį išvydę ant itin tamsių 1, 2 ar 5 euro centų nominalo monetų. "Vakarų ekspreso" skaitytojas Tomas svarstė, kad Lietuvoje nukaltos monetos gali būti iš prastesnio metalo.
Pastebima ir tai, kad net prieš 10 ar daugiau metų kitose Europos Sąjungos šalyse išleistos centų monetos nėra tiek patamsėjusios, kaip kai kurios lietuviškos smulkiausios monetos, nukaldintos tik prieš kelis mėnesius.
Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas teigia esą nuomonė, jog Lietuvoje kaldintos euro monetos tamsėja dėl prastesnės jų kokybės, tėra mitas. Anot jo, mūsų šalyje, kaip ir kitose euro zonos valstybėse, 1, 2 ir 5 euro centų monetos dėl mažos jų vertės yra kaldinamos iš plieninių ruošinių, kurių paviršius yra padengtas grynu variu.
"Patekusios į apyvartą ir kontaktuodamos su žmogaus rankomis monetos gali per keletą savaičių pasidengti tamsios spalvos oksido plėvele ir prarasti turėtą blizgesį", - aiškino S. Vaitiekūnas, pridūręs, jog monetos ypač tamsėja veikiamos žmogaus prakaito.
Eurų monetos, išskyrus mažiausius nominalus, yra kaldinamos iš specialių metalų lydinių, kurių sudėtį, priklausomai nuo nominalo, sudaro įvairūs spalvoti metalai, tokie kaip varis, cinkas, alavas, nikelis ar aliuminis. Atskirai paimti šie metalai natūraliai skirtingai reaguoja su aplinkoje esančiu deguonimi.
"Pavyzdžiui, varis yra linkęs palyginti greitai oksiduotis ir tamsėti, o nikelis praktiškai nesikeičia ilgą laiką", - apie eurų monetų savybes pasakojo S. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, lydiniuose varis su kitais metalais sudaro junginius, žymiai atsparesnius oksidavimuisi nei grynas varis.
Aukštesnio nominalo eurų monetos apyvartoje blizgesį ir spalvą išlaiko nepalyginamai ilgiau. Tokių monetų išvaizda labiausiai keičiasi dėl tarpusavio mechaninio kontakto - dylant ar besibraižant, nešiojant jas piniginėse, naudojant prekybos kasose, perskaičiuojant skaičiavimo mašinomis prekybos centruose ir bankuose bei dėl kitų priežasčių.
S. Vaitiekūnas tvirtino, jog Lietuvos monetų kalykloje nukaldintų monetų techninės specifikacijos yra absoliučiai identiškos kitų Europos valstybių išleistų monetų charakteristikoms, todėl svarstymai esą Lietuvoje nukaltos monetos yra prastesnės kokybės ar iš prastesnių metalų, yra klaidingi.
"Pakeitus monetos lydinio sudėtį, tai yra sumažinus arba padidinus atskirų metalų procentinę dalį lydinyje arba vieną metalą pakeitus kitu, keistųsi iš tokio lydinio pagamintos monetos masė, medžiagos elektrinis laidumas bei kitos savybės", - šnekėjo kalyklos vadovas, pridūręs, jog tokios monetos negalėtų būti naudojamos, kadangi jų neatpažintų prekybos automatai, jas kaip padirbtas atmestų monetų perskaičiavimo automatai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą