Teoriškai mums pradės tiekti padirbtus eurus mažų mažiausiai iš 19 valstybių, įskaitant ir mūsų vietinius kriminalinius. Be to, užsienio falsifikuotojai ilgiau padirbėję. Didesnis stažas. Todėl falsifikuoti labiau įgudę. Be to, jei yra tarptautiniai narkotikų tiekimo tinklai, tai yra ir tarptautiniai falsifikuotų eurų tiekimo tinklai. Nusikaltėliai, lygiai kaip ir Lietuvos bankas, irgi ruošėsi padirbtų pinigų realizavimo startui. Kaupė falsifikatus. Kad juos galėtų išbandyti naujoje, dar nepatyrusioje, todėl naivioje rinkoje. Kur dauguma gyventojų dar nebuvo net čiupinėję euro.
Vien per pirmąją euro vartojimo savaitę vienam jonaviškiui buvo įbrukta net aštuonios padirbtų 20 eurų kupiūros. Net kriminalistai pripažįsta, kad tą kupiūrą sunku atskirti nuo tikrų eurų. Ir su vandens ženklu, ir popierius grublėtas. Mažai tikėtina, kad padirbinėtojai pagamino ir importavo į mūsų valstybę tik aštuonias kupiūras. Juk dabar pats tinkamiausias laikas mus užversti netikrais pinigais. Po pusmečio, kai žmonės pripras prie naujų pinigų, apgauti bus sunkiau. Bet irgi pavyks. Telefoniniai sukčiai juk apgaudinėja lengvatikius daugiau nei dešimtmetį. Ir vis vien dar randa aukų.
Lietuvos bankas prieš euro įvedimą išplatino lankstinukus, kuriuose žmonės mokomi banknotą pakreipti, pažvelgti, apčiuopti. Ir, aišku, neimti banknotų su vienodais serijos numeriais. Na, bankas dar padžiūgavo, kad Valdovų rūmuose veikusią Euro parodą aplankė net 46 tūkst. lankytojų. Bet 46 tūkst. žmonių - tai tik vienas Vilniaus ar Kauno miegamasis mikrorajonas. Ir tai dar neaišku, ar visi parodos lankytojai tikrai įsidėmėjo, kaip eurus atskirti. Juolab kai šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja ne tik lietuviški eurai, bet ir iš kitų Europos valstybių. Tad jei mūsų valdžia tikrai būtų norėjusi savo gyventojus nuo falsifikatų apsaugoti, galėjo paprašyti Europos centrinio banko bent mūsų senjorus aprūpinti valiutos tikrintuvais. Jei davė pinigų lankstinukams, tai galėjo duoti ir tikrintuvams. Dėl bendrojo 19 valstybių gėrio.
Lietuvoje dirba daug žmonių, išsipirkusių patentus. Už jų suteiktas smulkias paslaugas, tarkim, palopytą batą ar pataisytą čiaupą, neatsiskaitoma bankų kortelėmis. Turguose taip pat neatsiskaitoma. Bent ne visose turgavietėse. Tad progų būti apgautiems apstu. Iš abiejų pusių. Ir nuostoliai apgautiesiems bus didesni. Nes padirbta 100 eurų kupiūra jau yra vos ne pusė mūsų pensininko pensijos. Ir valstybė šio nuostolio nekompensuos.
Ką išgirs apgautieji? Kad patys kalti. Reikėjo gautas kupiūras ilgiau kraipyti, čiupinėti, čiuženti. Nieko naujo. Lietuviai įpratinti, kad visada tik patys lieka kalti. Kad nešė indėlius į vėliau užlūžusius bankus. Kad patikėjo nekilnojamojo turto burbulais. Kad prieš krizę prisipirko vėliau nuvertėjusių akcijų. Kad taupė JAV doleriais, ir jiems nuvertėjus prarado dalį santaupų. O dabar ir vėl liks kalti. Nors valdžia, o ne kokia nors kaimo močiutė ėmė ir sugalvojo įvesti į Lietuvą eurą. Išmintinga valdžia iš pradžių turėjo numatyti ir naujos valiutos įvedimo grėsmes. Sugalvoti, kaip maksimaliai Lietuvos rinką nuo falsifikuotų eurų apsaugoti. Ar išplatintas lankstinukas ir buvo tas maksimumas? Jei tik toks maksimumas, tai gyventojai šiuo metu labai pažeidžiami.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą