„Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad dėl euro įvedimo šalies ekonomika augo sparčiau, o tai – papildomos pajamos gyventojams ir verslui. Dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per penkerius metus viršijo pusę milijardo eurų“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Paaiškėjus, kad Lietuva taps euro zonos dalimi, visos didžiausios tarptautinės reitingų agentūros padidino Lietuvos kredito reitingus, mūsų šalį priskirdamos prie aukštesnio patikimumo šalių grupės. Išaugę reitingai ir sumažėjusi rizika leido Lietuvai skolintis pigiau. Vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. Eur. Už šią sumą būtų galima pastatyti du nacionalinius stadionus arba visus metus finansuoti viešąsias išlaidas vaistams.
Šiuo laikotarpiu palūkanos Lietuvoje pasiekė istorines žemumas: euro įvedimas lėmė trečdalį šio sumažėjimo, o kitą dalį – palūkanas visame regione labai sumažinusi skatinamoji ECB pinigų politika ir kiti veiksniai.
Sumažėjo paskolų palūkanų našta ir gyventojams, ir verslui – dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto. Dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. Eur, t. y. beveik po 50 Eur šeimai. Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. Eur. Gyventojai ir verslas dėl to per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. Eur.
Euro įvedimas turėjo teigiamą poveikį ir visai šalies ekonomikai. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4–0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas. Net konservatyviai vertinant, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200–350 mln. Eur.
Euro įvedimas turėjo ir antrąją medalio pusę, susijusią su tam tikromis sąnaudomis bei kainų kilimu. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) vertinimu, litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis. Infliacija 2015 m. pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.
„Labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – sako V. Vasiliauskas.
Lietuvoje kainos vis dar vejasi euro zonos vidurkį – šiuo metu jos sudaro 60 proc. bendrosios pinigų sąjungos vidurkio. Po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc. Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas per minėtą laikotarpį pabrango 26 proc. Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu pabrango mažiau nei 10 proc.
Tačiau, kylant kainoms, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per penkerius metus padidėjo 50 proc. – nuo 550 iki 830 Eur, o vidutinė pensija – 40 proc., t. y. atitinkamai penkis ir keturis kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos.
Nors nuo euro įvedimo Lietuvoje praėjo penkeri metai, į Lietuvos banką nesugrįžo 428 mln. grynųjų litų, kurių vertė – 124 mln. Eur. Tikėtina, kad dalis šių pinigų yra sunykę per litų apyvartos metus, dalį žmonės pasiliko atminimui. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai iki šiol gali nemokamai pasikeisti litus į eurus. Per dieną atliekama vidutiniškai 60 tokių operacijų. Lietuvos bankas yra įsipareigojęs litus į eurus keisti neribotą laiką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą