2015 metų gale visoje Europos Sąjungoje cirkuliavo 18,8 mlrd. vienetų euro kupiūrų, kurių vertė - kiek daugiau nei trilijonas eurų. Monetų tuo pačiu metu Europos bankininkai suskaičiavo 116,1 mlrd. vienetų, kurių vertė sudaro beveik 26 mlrd. eurų. Visgi mūsų šalies skaičiai nublanksta juos lyginant su euro zonoje esančių pinigų kiekiu - bendra Lietuvos banko išleistų į apyvartą eurų banknotų ir monetų suma (nacionalinė grynoji emisija) 2015 m. pabaigoje buvo 2,15 mlrd. eurų. Monetos joje sudarė 60,2 mln. eurų (178,5 mln. vnt.)
Procesas - sudėtingas
Klausimas, iš kur atsiranda pinigai, aktualus ir girdimas dažnai. Visgi pinigų spausdinimo (arba kaldinimo) nereikėtų suprasti siaurai, nes tai gan sudėtingas procesas, kurį lemia pačių valstybių formuojama pinigų politika, ekonominė situacija, kiti veiksniai.
Pavyzdžiui, praėjusių metų pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Tuomet žadėta kas mėnesį supirkinėti po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinius popierius. Tokiu būdu ECB didina savo balansą ir į rinką išleidžia naują sukurtą pinigų masę. Ši kiekybinio skatinimo programa skirta išjudinti infliaciją iš nulinio taško ir priartinti ją prie ECB 2 proc. tikslo bei paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyr. specialistė Audronė Gruodytė tvirtino, jog praėjusių metų pradžioje Lietuvos bankas tapo euro sistemos dalimi ir kartu su kitais 18 jai priklausančių nacionalinių centrinių bankų įgijo teisę išleisti ir išimti iš apyvartos eurų banknotus bei monetas ir ta teise naudojasi.
"Lietuvos bankas, kaip valstybės centrinis bankas, rūpinasi šaliai reikiamų eurų banknotų gamyba. Banknotai spausdinami tik Europos centrinio banko akredituotose Europoje gerai žinomose spaustuvėse. Eurų monetos Lietuvos banko užsakymu kaldinamos Vilniuje veikiančioje UAB Lietuvos monetų kalykloje. Šioje kalykloje kaldinamos ir Lietuvos banko išleidžiamos kolekcinės ir proginės monetos", - sakė specialistė.
Visgi būdamas didelio finansinio mechanizmo dalis, Lietuvos bankas negali būti itin savarankiškas. Šių procesų kontrolė apibrėžta ir Europos Bendrijos steigimo sutartyje, kurioje numatyta, kad ECB turi išimtinę teisę oficialiai leisti banknotų emisiją, o banknotus gali leisti pats ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai (kiekviena euro zonos narė leidžia jai iš anksto numatytą procentinę dalį banknotų). Su monetomis paprasčiau - pačios valstybės narės gali kaldinti savo monetas, tačiau ECB kasmet privalo patvirtinti emisijos dydį.
Lemia anksčiau išleistas kiekis
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad proginių monetų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai. Šis nominalas pasirinktas daugiausia dėl didelio monetos skersmens ir techninių jos savybių, užtikrinančių pakankamą apsaugą nuo padirbinėjimo. Kasmet valstybė narė gali išleisti iki 2 proginių monetų, o išimtiniais atvejais leidžiama ir trečioji - kai monetą kokia nors proga kartu kaldina visos euro zonos narės.
Specialistai aiškina, kad skirtingą proginių euro monetų tiražą lemia pačios valstybės narės.
"Tačiau ji (šalis. - Autor. past.) privalo laikytis emisijų skaičiaus ribų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu. Bendras kiekvienos emisijos į apyvartą išleistų proginių monetų skaičius nustatomas atsižvelgiant į prieš proginės monetos išleidimo metus buvusių apyvartinių 2 eurų nominalo monetų skaičių, taikant procentinį dydį nuo 0,1 iki 5,0 bei tam tikras kitas sąlygas", - aiškina A. Gruodytė.
Įdomu yra tai, kad Lietuvos bankas išleidžia į apyvartą ir išima iš jos ne tik lietuviškas euro monetas, bet ir kitų šalių išleistas euro monetas, kurios patenka į Lietuvą per verslininkus, turistus ir pan.
Pagrindinis vaidmuo - Europos centriniam bankui
Nuo 2002 m. sausio 1 d. nacionaliniai centriniai bankai ir ECB eurų banknotus leidžia kartu. Kitaip nei ant nacionalinių valiutų banknotų, ant eurų banknotų nenurodoma, kuris centrinis bankas juos išleido. ECB išleidžia 8 proc. visos euro sistemos išleidžiamų banknotų vertės, o likusius 92 proc. euro banknotų vertės išleidžia nacionaliniai centriniai bankai.
Monetų skaičių, kurį gali išleisti kiekviena valstybė, kasmet nustato ECB. Todėl ECB atsižvelgia į kiekvienos euro zonos valstybės sąmatą, kurioje nustatytas išleistinų monetų skaičius ateinančiais metais. Dažniausiai euro monetas į apyvartą išleidžia euro sistemos nacionaliniai centriniai bankai atitinkamos vyriausybės vardu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą