"Statistikos departamentas teigia, kad pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos kainų pokyčiams, buvo taikytos nuolaidos, prekių kainų atstatymas po liepos mėnesį taikytų nuolaidų ir sezoniškumas. Tad atskirų prekių ir paslaugų kainų augimą sieti vien tik su euro įvedimu nėra teisinga", - pranešime cituojamas Premjeras.
Vyriausybės vadovas tikina, kad šią tendenciją patvirtina ir Vyriausybės ekonominės analizės skyriaus atliktas Lietuvos statistikos tyrimas.
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos rugpjūtį sumažėjo 0,1 proc. Per metus fiksuojamas kietojo kuro (+15,3 proc.), pieno ir jo produktų (+4,9 proc.), vaisių (+5,6 proc.), kai kurių paslaugų kainų augimas. Svarbu pažymėti, kad kai kurių prekių kainų augimas fiksuojamas gerokai anksčiau, nei buvo priimti sprendimai dėl euro įvedimo. Tam įtakos galėjo turėti augusios pasaulinės žaliavų kainos.
Anot kainų registratorių, paskutinį vasaros mėnesį daugiausiai pigo sezoninės prekės, o tarp paslaugų brangimu išsiskyrė viešojo maitinimo paslaugų sektorius.
"Per mėnesį sumažėjo kai kurių daržovių, duonos kainos. Trumpuoju laikotarpiu tai galėjo paveikti Rusijos embargas maisto produktams iš Europos Sąjungos, kritusios pieno, grūdų supirkimo kainos", - mano A. Butkevičius.
Anot Vyriausybės vadovo, žymesni kainų šoktelėjimai, kurie negali būti paaiškinti žaliavų kainų pasaulinėse rinkose ar vidaus paklausos tendencijomis, gali būti ir ženklas apie verslininkų bandymus pasinaudoti euro įvedimu - parduoti brangiau ir perkelti valiutos keitimo kaštus vartotojams.
"To siekiame išvengti taikydami dviejų kainų skelbimo periodą, priežiūros institucijos darbu ir galimomis baudomis būtinais atvejais. Ir, mano galva, Lietuvos žmonės turi suvokti, jog jie patys kaip vartotojai gali priversti prekybininkus elgtis sąžiningai, nepirkdami nepagrįstai pabrangintos prekės ar paslaugos", - sako Premjeras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą