Septyni antrinių atliekų žingsniai: kur keliauja surūšiuotos atliekos?

Septyni antrinių atliekų žingsniai: kur keliauja surūšiuotos atliekos?

Kiekvienam rūšiuojančiam gyventojui didelė motyvacija yra žinios, kad jų pastangos nenueina perniek, o nerūšiuojančiam svarbu atrasti priežasčių, kodėl atsakingai tvarkyti atliekas yra teisinga. Atliekų tvarkymo ekspertai žingsnis po žingsnio pasakoja, koks yra mūsų išrūšiuotų atliekų kelias po to, kai jas išmetame į atitinkamą konteinerį.

Miestai su savo taisyklėmis

Nors Lietuva nėra didelė šalis, kiekviename mieste galioja savos pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės bei infrastruktūra. Tiesa, rūšiavimo simboliais tapę žalios, mėlynos ir geltonos spalvos varpelius primenantys konteineriai – kone populiariausias būdas miestiečiams rūšiuoti. Šalia namų turėdami varpelius dažniausiai gyventojai atliekas skirsto į tris grupes – metalas ir plastikas, tuomet popierius ir trečioji – stiklo pakuotės.

Anot atliekų surinkimo ir pakuočių tvarkymo ekspertų, vis populiarėja ir pusiau požeminiai konteineriai. Priklausomai nuo mieste galiojančių taisyklių, kartais gali tekti atliekas skirstyti į dvi grupes, kur pirmoji – metalas, popierius, plastikas, antroji – stiklas, o kartais, ir į anksčiau minėtas tris grupes.

„Nesvarbu, rūšiuojama vienu ar kitu būdu, tam, kad atliekos būtų visiškai paruoštos perdirbimui, jas reikia perrūšiuoti ir susiskirstyti pagal rūšis. Tiek plastikas, tiek ir popierius turi daugybę skirtingų tipų ir kiekvienam jų perdirbti yra naudojama vis kitokia technologija, todėl gyventojų išrūšiuotos atliekos turi būti dar kartą atidžiai perrinktos, kartais pasitelkiant net ir išmaniąsias technologijas“, – aiškina Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.

Septynių žingsnių kelionė perrūšiavimo bazėje

Taigi, gyventojų išrūšiuotos ir į šiukšliavežę patekusios antrinės atliekos toliau savo kelionę tęsia į artimiausią rūšiavimo bazę. „Ecoservice“ tokias turi keturiose strateginėse Lietuvos vietose –Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Marijampolėje.

Atsidūrusios rūšiavimo bazėje popieriaus, plastiko ir metalo atliekos visų pirma yra sukraunamos į didelę talpą, iš kurios pamažu keliauja ant automatizuotų perrūšiavimo linijų. Būtent ant šių mechanizmų yra atliekamas didžiausias perrūšiavimo darbas, kurį galima skirstyti į 7 etapus.

Pirmajame atliekos yra išrūšiuojamos pagal dydį – visas srautas važiuoja pro būgną, kuris turi skirtingų diametrų angas, ir skirtingų dydžių atliekos yra atskiriamos.

Antrajame etape specialūs lazeriai atskiria popieriaus bei plastiko atliekas ir jas nukreipia į atitinkamą liniją. Tiesa, „Ecoservice“ Antrinių žaliavų verslo vadovas Mindaugas Šeštokas pastebi, kad šiame žingsnyje atsiranda ir gyventojų atsakomybė – atliekas reikia teisingai išrūšiuoti tam, kad neatsirastų klaidų. Pavyzdžiui, jeigu plastikinis jogurto indelis yra su popierine etikete – reikėtų ją nuimti, nes lazeris gali indelį atpažinti kaip popierių ir nukreipti pakuotę į popieriaus srautą. Šitaip ši gali būti ir neperdirbta.

Trečiuoju žingsniu dar kito būgno pagalba tūrinės atliekos yra atskiriamos nuo plokščių. Pavyzdžiui, plastikinis maišelis būtų plokščia atlieka, o pieno pakuotė – tūrinė.

Ketvirtajame etape yra magnetas, kuris iš bendro srauto ištraukia visas metalines atliekas – skardines, jų dangtelius, foliją ir kitas.

Penktuoju žingsniu dar į kitą pusę atskiriamos kitos atliekos – PET buteliukai (dažniausiai vandens, įvairių vaisvandenių), tekstilės atliekos, kombinuotos pakuotės (pavyzdžiui, „TetraPak“) ir pan.

Šeštajame etape jau atsiranda ir žmogaus darbas. Kiekvienos linijos – automatiškai perrūšiuotų atliekų – pabaigoje stovi žmonės, kurie taiso mašinų padarytas klaidas. Pavyzdžiui, atskiria plastikinę jogurto pakuotę su popieriumi ar pašalina mechanizmų blogai nuskenuotas ir suprastas atliekas.

Septintasis ir paskutinis žingsnis būna tuomet, kai tvarkingos ir atidžiai perrūšiuotos pakuotės yra suspaudžiamos į blokus ir paruošiamos vežti į perdirbti.

„Supresuotos atliekos yra visiškai parengtos perdirbti atitinkamomis ir tik joms tinkamomis technologijomis. Jos gali būti vežamos ir į Lietuvos, ir į kitų šalių gamyklas. Tiesa, dažniausiai mūsų šalyje surenkamos atliekos vežamos į šiuos miestus: Vilnių, Akmenę, Klaipėdą, Kauną ir kaimynines šalis Latviją bei Lenkiją. Tuomet įvairios technologijos perdirbėjams padeda iš aliuminio skardinių pagaminti dviračio rėmą, iš plastiko – kuprines ar miegmaišius ir panašiai“, – pasakoja E. Razbadauskaitė. 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder