Skiriant piniginę socialinę paramą, darbo paieškos išmoką ir toliau siūloma įskaityti į gaunamas pajamas

Tokį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą antradienį ketina pateikti Seimui jį įregistravęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Įstatyme buvo įtvirtinta nauja priemonė – darbo paieškos išmoka, skirta apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu, kadangi asmenys, neturintys reikiamo socialinio draudimo stažo, neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokamą pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Užimtumo įstatyme buvo nustatytas konkretus darbo paieškos išmokos mokėjimo laikotarpis – darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo paieškos išmokos mokėjimas pratęsiamas (nustatant taiklesnį ir tikslingesnį darbo paieškos išmokos skyrimą), įstatymo projektu siekiama užtikrinti nuostatos, susijusios su darbo paieškos įskaitymu skiriant piniginę socialinę paramą, tęstinumą bei suderinamumą su Užimtumo įstatymu.

Pasak M. Lingės, nuo 2018 metų savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti kasmet skiriama 223,3 mln. eurų, todėl siūlomai nuostatai įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės.

Nuo 2020 m. birželio 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą, darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą, įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas, o apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma darbo paieškos išmokos procentinė dalis, kuri proporcingai didinama, atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).