Šiuo metu Suomijoje, Olandijoje ir Airijoje pačių smulkiausių, 1 ir 2 euro centų monetų yra beveik atsisakyta - jomis galima atsiskaityti už prekes, bet grąža jomis nėra duodama dėl taikomos apvalinimo taisyklės: visos galutinės pirkinio kainos apvalinamos iki 0 arba 5. Belgijoje šiuo metu taip pat bandoma pradėti taikyti šią apvalinimo taisyklę ir atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.
Jų pavyzdžiu pasekė ir Italija, nuo 2018 m. taip pat atsisakanti nelabai kam ir reikalingų smulkiausio nominalo monetų. Tai reiškia, kad ir čia bus pereita prie kainų apvalinimo iki 5 centų. Neseniai priėmęs tokį sprendimą, Italijos parlamentas rėmėsi tuo, kad šios monetos nėra priimamos automobilių stovėjimo aikštelėse ar pardavimų automatuose. Dažnai jos tiesiog yra paliekamos stalčiuose namuose, pametamos automobilyje ar lieka parduotuvių kasose vien tam, kad neplėšytų kišenių ir neužimtų vietos. „Jeigu trumpai, tai yra švaistymas, nes jos kainuoja daugiau, nei yra vertos“, - sakė šios pataisos autorius Serdžas Bokadutris (Sergio Boccadutri).
Gal verta tikėtis, kad ir Lietuva paseks tokiu pavyzdžiu ir kartu nustos kvailinti pirkėjus, kai kainos nurodomos 99 centų tikslumu. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius, Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos šalyse, įskaitant Italiją, situacija tokia pati: „1 ir 2 euro centų monetų, palyginti su kitų nominalų monetomis, išleidžiame labai daug, tačiau jų į Lietuvos banką sugrįžta sąlyginai mažai. Tai rodo, kad dauguma monetų iš esmės panaudojamos vos kartą ar kelis - dažniausiai grąžai prekybos vietose atiduoti, bet toliau žmonės nėra linkę šių monetų naudoti atsiskaitydami už prekes.“
Euro įvedimui Lietuvoje buvo nukaldinta po 70 mln. vnt. 1 ir 2 euro centų ir 60 mln. vnt. 5 euro centų monetų. Papildomą monetų kaldinimą Lietuvos bankas kiekvienais metais užsako atsižvelgdamas į jų poreikį, tad 1 euro cento monetos papildomai buvo kaldinamos 2016 ir 2017 m., o 2 euro centų - 2017 m. Tuo metu Lietuvos bankas, 2017 m. balandžio duomenimis, į apyvartą buvo išleidęs 74 mln. vnt. 1 euro cento, 59 mln. vnt. 2 euro centų ir 25 mln. vnt. 5 euro centų monetas.
Akivaizdu, kad kaip ir kitoms šalims, taip ir Lietuvai tokio mažo nominalo monetos neatneša daug naudos, mat mažųjų nominalų euro centų monetų kaldinimas gali kainuoti daugiau, negu jos vertos. Be to, tokiomis monetomis Lietuvoje galima mažai kur atsiskaityti. „Visoje euro zonoje yra labai mažai monetas priimančių automatų, kuriuose galima atsiskaityti 1 ir 2 euro centų monetomis, tad Lietuva šioje vietoje ne išimtis. Mažųjų nominalų monetomis dažniausiai yra atiduodama grąža parduotuvėse“, - sako D.Stankevičius.
Tad nemažai žmonių šių monetų nesinešioja, palieka imdami grąžą ar tiesiog laiko namuose įvairiuose stiklainiuose ir dėžutėse. Tiesa, tokias monetas galite iškeisti atnešę jas į Lietuvos banko skyrius. Tačiau ir bankas nelabai jų nori susigrąžinti, mat jų pridavimo kiekis ribotas - vienas žmogus per dieną gali išsikeisti tiek monetų, kiek jų telpa 1 litro talpoje.
Tad gal ir mums reikėtų pasikliauti kaimynų patirtimi ir atsisakyti šių erzinančių monetų? Nors ir pats Lietuvos banko atstovas tikina, kad problemos pastebimos ir jos aktualios, tikėtis, kad monetų rinkoje nebeliks, nereikėtų. „Šiuo metu tokia galimybė nėra svarstoma“, - patikina D.Stankevičius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą