Europos Komisija rekomenduoja Wi-Fi skirti daugiau radijo dažnių spektro

2012 m. ES 71 % visų belaidžiu ryšiu perduodamų duomenų buvo perduota į išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, kurie turi belaidį Wi-Fi ryšį, ir šis rodiklis 2016 m. gali pasiekti 78 %. Stebinantys rezultatai atskleidžia, kaip sumažėjusios naudojimosi internetu belaidžio ryšio zonose kainos keičia vartotojų įpročius, ir tyrime pateikiama rekomendacija visai ES skirti papildomo radijo dažnių spektro, kad būtų patenkinta ši didėjanti paklausa.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Belaidis Wi-Fi ryšys sulaukė didelės sėkmės. Jis naudingas visiems. Užtikrinsiu, kad Europos Komisija padės siekti dar platesnio belaidžio Wi-Fi ryšio naudojimo, suteikdama papildomo radijo dažnių spektro ir taikydama ne tokį griežtą reguliavimą.“

Tam, kad veikla būtų išties mobili, reikalingi 3G/4G tinklai, tačiau kol kas brangu pirkti radijo dažnių spektro teises, kurių reikia šiems tinklams naudoti, vartotojai brangiai moka už naudojimąsi 3G/4G tinklais (pvz., kai naudojasi tarptinkliniu ryšiu) ir daugelyje Europos vietų šie tinklai jau yra perpildyti dėl to, kad trūksta paskirto radijo dažnių spektro.

„Sistemos, kuriose savo Wi-Fi tinklu dalijatės su kitais, – puikus pavyzdys, kaip kartu galime užtikrinti geresnį internetą visiems. Kiekvienam Europos gyventojui turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis internetu ne tik namuose ar darbe“, – pasakė Neelie Kroes.

Kartu naudojant belaidį Wi-Fi ryšį ir kitas mažos aprėpties zonų infrastruktūras (kurios papildo tradicines bazines judriojo ryšio didelės aprėpties zonų stotis) galima sumažinti 3G/4G tinklų perkrovą, nes taip užtikrinama galimybė naudotis už šių tinklų ribų veikiančiais tranzitiniais tinklais ir sumažinti sąnaudas tinklų operatoriams ir vartotojams. Plačiau naudojantis šiomis technologijomis, operatoriai galėtų sutaupyti dešimtis milijardų eurų, kuriuos jie išleidžia modernizuodami tinklus, kad patenkintų klientų poreikius. Vartotojai galėtų sutaupyti naudodamiesi belaidžiu Wi-Fi ryšiu, o ne mokėdami už judriuoju ryšiu perduodamus duomenis, kai iš tiesų jie yra netoli belaidžio Wi-Fi ryšio zonos. Mažos aprėpties zonos gali užtikrinti prieigą prie tinklo net sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, didelių pastatų viduje.

Tyrime pateikiamos šios rekomendacijos:

• belaidžiam Wi-Fi ryšiui skirti radijo dažnių spektrą nuo 5150 MHz iki 5925 MHz;
• 2,6 GHz ir 3,5 GHz juostas toliau skirti judriajam ryšiui ir konsultuotis dėl būsimų licencijų, susijusių su 3,5 GHz juosta ir kitomis potencialiomis naujomis licencijuotomis judriojo ryšio dažnio juostomis, išdavimo galimybių; taip pat
• sumažinti administracinę naštą, patiriamą naudojantis apkrovos sumažinimo paslaugomis ir viešosiose vietose veikiančiais tinklais.

Pagrindiniai faktai

Belaidžiu Wi-Fi ryšiu paprastai naudojamasi namuose ir darbe. Jis ypač naudingas, kai turint vieną interneto paslaugų abonementą norima sujungti skirtingus prietaisus. Viešosiose vietose, kavinėse ir viešojo transporto mazguose vis plačiau naudojamas belaidis Wi-Fi ryšys. Juo domisi ir judriojo ryšio operatoriai, ieškantys būdų, kaip sumažinti 3G tinklų perkrovą. Tai padeda operatoriams patenkinti 2012–2017 m. laikotarpiu numatomą kasmet 66 % didėsiančią judriuoju ryšiu perduodamų duomenų paklausą.

Mažos aprėpties zonos – mažos galios radijo prieigos mazgai, kurie papildo didelės aprėpties zonas, kurias paprastai vadiname bazinėmis judriojo ryšio stotimis arba antenomis. Mažos aprėpties zonos bus vis svarbesnės visuose judriojo ryšio tinkluose. 4G/LTE tinklai greičiausiai veiks kaip mažos aprėpties zonų (aprėptis 10 m. – 2 km) ir didelės aprėpties zonų (gali aprėpti dešimtis kilometrų) tinklas. Taip mažos aprėpties zonos bus kur kas geriau integruojamos į tinklą, palyginti su 3G tinklais, kur mažos aprėpties zonos tik kartais naudojamos siekiant sumažinti tinklo apkrovą.

Tyrimo tikslais duomenų siuntimo apkrovos sumažinimas buvo apibrėžtas kaip belaidžiu ryšiu perduodamų duomenų nukreipimas, kurį gali atlikti tolimo veikimo korinio ryšio tinklai per vadinamuosius mažos zonos prieigos taškus (LTE arba Wi-Fi). Išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais galima prisijungti prie tokių alternatyvių prieigos tinklo technologijų, kurios naudoja vietos aprėptį ir gali veikti dažniuose, prie kurių prieigą turi skirtingi tinklo operatoriai.

Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad:

• Belaidis Wi-Fi ryšys ir LTE mažos aprėpties zonos papildo vienas kitą, o ne pakeičia. Taikant šias dvi technologijas galima maksimaliai išnaudoti turimą radijo dažnių spektrą ir kartu sumažinti sąnaudas naudojant bendrus tranzitinius tinklus ir kitas teritorijos infrastruktūras.
• Sprendimais, kaip sumažinti apkrovą, gali būti sudarytos sąlygos konkrečioje geografinėje vietovėje radijo dažnių spektrą panaudoti ne vieną kartą.
• Nauja belaidžio Wi-Fi ryšio įranga naudos platesnius kanalus (80 MHz ar 160 MHz) ir taip bus užtikrinta didesnė sparta.
• Automatiniai tapatumo nustatymo prisijungiant prie belaidžių Wi-Fi tinklų procesai, būtent prisijungimo ir tapatumo nustatymo procesai, pakeis ankstesnius sudėtingesnius būdus, kai prie belaidžio Wi-Fi reikėdavo jungtis rankiniu būdu.
• Taikant sprendimus, kuriais sudaromos sąlygos asmenims dalintis savo dažnių juostos pločiu per belaidį Wi-Fi ryšį ir per Wi-Fi tarptinklinio ryšio agregatorius, vieša prieiga prie belaidžio Wi-Fi ryšio tapo patogesnė ir prieinamesnė daugeliui naudotojų.