Septynios IT specialistų ir kūrybininkų komandos iš Lietuvos ir Ukrainos per 30 valandų išgėrė 26 litrus kavos ir sukūrė septynias idėjas, kas naujo galėtų atsirasti muziejuje ir kaip rečiau lankomos muziejaus erdvės galėtų tapti patraukliomis.
Vertinimo komisija pagal nustatytus kriterijus vertino ir ginčijosi, kuris prototipas turėtų pelnyti pagrindinį prizą. Buvo vertinamas naujoviškumas, įdomumas vartotojui, pritaikomumas konkrečiai Lietuvos jūrų muziejuje, paprastas ir aiškus valdymas ir temos išplėtojimas. Pagrindinės temos – sezoniškumo eliminavimas, lankytojų srautų valdymas, daugiakalbiškumas.
Antrąją vietą ir publikos simpatijų prizą pelnė komanda, pasiūliusi muziejui programėlę išmaniesiems telefonams „Parsinešk augintinį į namus“, pavyzdžiui iš Jūrų muziejaus lankytojai telefone galėtų „parsinešti“ pingvinuką, o jeigu juo būtų prastai rūpinamasi, jis pabėgtų atgal į muziejų. Nuo pirmos vietos ši idėja atsiliko vos 4 balais, mat koją pakišo inovatyvumo stoka – panašių programėlių yra ne viena.
Pagrindinį prizą laimėjo komanda „SupaStar“. Adomas Bulavas iš Vilniaus pasiūlė muziejui realiai visas problemas galintį išspręsti prototipą – hologramas. Ši technologija, pasak A. Bulavo, gali padėti reguliuoti lankytojų srautus, sudominti lankytojus ne tokiomis populiariomis ekspozicijomis. Naudojantis hologramomis galima sukurti virtualų holograminį muziejaus gidą, visą sistemą, kuri būtų valdoma pačių muziejaus darbuotojų planšetėmis ar išmaniaisiais telefonais. Pavyzdžiui, vesdami ekskursiją muziejaus darbuotojai galėtų reguliuoti, kokios hologramos rodomos.
„Tai, kas rodoma filmuose, tampa realybe“, - šypsojosi A. Bulavas.
Hologramų kainos prasideda nuo tūkstančio eurų, tad muziejui tokios idėjos įgyvendinimas tikrai nebūtų pigus.
Laimėjusiai komandai atiteko 100 eurų, ir kvietimai į „Atostogų parką“, „Dino“ parką, Jūrų muziejų, delfinariumą ir bendravimas su delfinais.
Muziejaus viešųjų ryšių specialistė Loreta Rimkienė pasakojo, kad taip pat buvo siūlyta programėlė-viktorina, programėlė kuria būtų „keliaujama“ legendiniu išgalvotu tuneliu iš Klaipėdos į Jūrų muziejų.
„Laimėjusi idėja yra gana brangoka. Vis dėlto apie hologramas galvojame keletą metų, o šis prototipas – visiška naujovė. Pavyzdžiui, demonstruodamas hologramas Adomas parodė vieno iš darbuotojų skaitmeninę galvą, kuri pasirodžiusi gali valdyti lankytojų srautus, pavyzdžiui, sako: „Eik ten“. Tai sprendžia ir daugiakalbiškumo problemą“, - pažymėjo L. Rimkienė.
Pasak jos, nežinia, ar muziejus iškart puls šią idėją įgyvendinti, tačiau jos tikrai nepadės į stalčių.
Lietuvos jūrų muziejuje vykęs hakatonas – vienas iš projekto hakatonų serijos, vykstančių trijuose projekto miestuose – Gdynėje (Lenkija), Klaipėdoje ir Malmėje (Švedija). Jų metu pradėti kurti produktai leis praplėsti, papildyti muziejuose patiriamus lankytojų įspūdžius, pritaikant žaidybines, multimedijos, virtualios realybės ir pan. technologijas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą