Po sutarties patvirtinimo EP, dokumentą turėtų ratifikuoti visų Europos Sąjungos (ES) šalių parlamentai. Specialistų vertinimu, šis procesas gali užtrukti net iki ketverių metų. Tačiau neatmestina galimybė, kad EP gali nepritarti ACTA. Tada visą įsigaliojimo procedūra nutrūktų ir susitarimas neįsigaliotų. Internautai galėtų lengviau atsipūsti.
Beje, net pats EP pirmininkas Martinas Schulzas pasisakė prieš ACTA. Vasarį duodamas interviu vienam Vokietijos televizijos kanalui, M. Schulzas sakė: "Būtina pusiausvyra tarp autoriaus teisių ir interneto vartotojų apsaugos šioje sutartyje puoselėjama labai menkai. Nemanau, kad su esamu sutarties projektu buvo pasiekta pažanga".
Europarlamentaro Leonido Donskio įsitikinimu, didžiausius nuogąstavimus kelia ne ACTA kaip susitarimas, o derybų dėl jos proceso skaidrumas ir atvirumas visuomenei. L. Donskio nuomone, visi kylantys klausimai, prieštaravimai, galimi neatitikimai ES teisei turi būti išsiaiškinti ir diskutuojami kuo platesnėje viešojoje diskusijoje.
Diskusija Seime
Mūsų šalies įstatymų leidėjai nutarė nelaukti liepos ir aplenkti EP. Šiandien Seime vykstančioje diskusijoje parlamentarai ketina išklausyti sutarties priešininkų ir šalininkų argumentus.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas "Vakarų ekspresui" sakė, kad jis asmeniškai palaiko ACTA ratifikavimą, tačiau tai esą reikia padaryti kiek vėliau, po išsamių diskusijų.
"Manau, kad toks įstatymas mums reikalingas, tačiau kol kas jį dar per anksti svarstyti. Visuomenė turi suvokti, apie ką kalbama, o ne kelti triukšmą remiantis nuogirdomis", - sakė A. Valinskas.
Jo manymu, nė vienas teisė aktas nėra absoliučiai visiems priimtinas, kadangi visi įstatymai turi šiokių tokių prievartos elementų. Todėl prieš juos priimant reikia išgirsti visas nuomones.
Lietuvos internautai savo nuomonę į ACTA jau išreiškė, šią santrumpą iššifruodami, kaip Asmens civilinių teisių apribojimą.
Apynasris internetui?
Oficialiai nurodoma, kad ACTA yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Aktyvistai prieštarauja ir įrodinėja, kad ši sutartis ne tik apribos interneto laisvę, bet ir pažeis žmogaus teises ir asmeninę laisvę.
Formaliai teigiama, kad ši sutartis turėtų apgintį intelektinę nuosavybę bei apsaugoti ekonomiką nuo klastočių. Tačiau aistringi interneto vartotojai pastebi, kad ACTA iškelia intelektinės nuosavybės autorių piniginius lūkesčius virš svarbiausių žmogaus teisių, nes leidžia tikrinti asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, grotuvo ir t. t.) turinį muitinės zonose, konfiskuoti asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. Be to, leidžia valstybės institucijoms gauti visą informaciją apie vartotoją iš interneto teikėjo, jeigu yra įtariama, kad neleistinai naudojamasi intelektiniu turtu. ACTA taip pat priverstų sutartį pasirašiusias valstybes pakeisti įstatymus ir įteisinti įtariamų piratavimu vartotojų blokavimą nuo interneto.
Nemokamos programinės įrangos fondas (FSF) taip pat pasisakė prieš ACTA, nei ji sukurtų aplinką, kurioje pats nemokamos programinės įrangos kūrimas bus suvokiamas kaip pavojinga ir draudžiama veikla. Be to, ACTA praktiškai kovoja prieš nemokamas operacines kompiuterių sistemas, nes jų naudotojai legaliai nebegalės naudotis nemokamomis programomis, kad pamatytų autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį.
Žmogaus teisių gynėjai nerimauja, kad ši tarptautinė sutartis leis valdininkams bei teisėsaugininkams apeiti nacionalinius įstatymus, ginančius žmogaus teisę į privatumą ir informacijos laisvę.
Užsuks piratams kranelius
Tačiau kai kurių mūsų šalies leidėjų manymu, ACTA yra labai reikalinga, o visi gąsdinimai neturi rimto pagrindo. Pasak savaitraščio "Veidas" leidėjo Algimanto Šindeikio, tai yra tik "skiedalai".
"ACTA - rimtas ir solidus dokumentas, kuri apgintų autorių teise. Manau, kad šį dokumentą sumenkinti siekia tie, kurie įprato gyventi kitų sąskaita. Būtent jie ir yra aršiausi ACTA priešininkai, nes įsigaliojus šiai sutarčiai, jie netektų pajamų ir baigtųsi jų klestėjimo laikas. Turiu galvoje nemokamų programų svetainių autorius, gaunančius pajamas iš reklamos, bei informacinius portalus, gyvuojančius iš mūsų visų pavogtos informacijos sąskaita. Tiesa, kad pastarieji, talpindami informaciją internete, nurodo šaltinį, iš kurio jie tą informaciją pavogė. Tai tas pats, jei jūsų namuose yra vogtas stalas, o jūs ant jo užrašote, kad jis pavogtas iš "Šilutės baldų" ar "Dalios baldų". Todėl, įsigaliojus autorius ginančiai sutarčiai, piratai bus priversti mokėti honorarus kūrėjams arba užsidaryti", - prognozavo A. Šindeikis.
Jo manymu, įsigaliojus ACTA sutarčiai, daugelis leidinių galės išlaikyti kūrėjus ir mokėti jiems normalius atlyginimus.
Intelektinė nuosavybė
Pasak Mindaugo Voldemaro, konsultavimo bendrovės "PRaction" direktoriaus, šiuo metu Lietuvoje ir visoje Europoje vyksta diskusijos tarp antipiratų, sakančių, kad kūrinio neteisėtas nukopijavimas yra vagystė, ir tarp piratų, įsitikinusių, kad jie nieko nepavogė, nes autorius kūrinio neprarado. Priešingai nei pavogus vištą ar magnetolą.
"Teisės aktuose, taip pat ir ACTA sutartyje, naudojamas "intelektinės nuosavybės" terminas. Tačiau kūrinių platintojai tą intelektinę nuosavybę suvokia kaip konkretų daiktą - knygą ar elektroninę laikmeną. Tačiau šiuolaikiniai vartotojai labiau linkę vartoti, o ne turėti. Todėl, jų manymu, legaliai platinama intelektinė nuosavybė neverta prašomos kainos", - analizuoja M. Voldemaras.
Jis siūlo įsivaizduoti iš Saulėtekio į centrą važiuojantį troleibusą.
"Studentas, kuris važiuos be bilietėlio, pavogs paslaugą. Zuikiškai mąstant, konkretus troleibusas vis tiek riedės savo maršrutu, pažymės studentas bilietėlį, ar ne. Tad zuikis galvoja: "Nieko blogo nenutiks, jei nesusimokėsiu. Juk aš nieko nepavogiau!". Tačiau jei pažiūrėsime ne į konkretų troleibusą ir studentą-zuikį, bet į pervežimo paslaugos logiką, visiems bus aišku, kad daugėjant zuikių pradės retėti troleibusų. Jei visuomenė, įskaitant studentus, supranta, kad važinėti zuikiu yra negerai, vadinasi, ji suprastų, kad "pūstis" iš "torentų" filmus yra taip pat negerai. Su sąlyga, jei tas filmas būtų laikomas paslauga", aiškino M. Voldemaras.
Jo teigimu, naujausios technologijos nebeleidžia riboti intelektinių paslaugų prieinamumo.
"Interneto technologijos per dvidešimtmetį pažengė taip toli, kad troleibusinėmis zuikių gaudymo priemonėmis virtualių paslaugų prieinamumo nesukontroliuosi. Tokia yra realybė - technologijos sulaužė intelektinės nuosavybės prieinamumo ribojimo ir kontrolės mechanizmą. Kitaip tariant, technologijos sugebėjo apeiti tarpininkus.
ACTA yra senųjų tarpininkų bandymas prieš prieinamumo technologijas kovoti naujais kontrolės mechanizmais. Jie bando technologijomis susigrąžinti tai, ką iš jų technologijos atėmė. Kontrolę. Kadangi šiais laikais kiekvienas yra potencialus intelektinių paslaugų zuikis, tad ACTA generolai pasišovė bilietukus tikrinti dar neįlipus į troleibusą, tiesiog stotelėse, darbo vietoje ar net mūsų namuose", - aiškina M. Voldemaras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą