Pasak K. Gaigalo, absoliuti dabar Rusnėje gyvenančių žmonių dauguma po karo čia atsikraustė iš kitur. Ir ne visi tai padarė savo noru – pavyzdžiui, prievarta buvo atkraustyti žvejai, nes Rusnėje trūko darbo jėgos.
Atsakė Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės rajono teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovas Artūras Juočas:
- Atkurti nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, t. y. "atsikelti“ ją iš kitų šalies rajonų, uždraudė Konstitucinio teismo sprendimas. Saugomose teritorijose atkurti nuosavybės teises dabar galima tik tuo atveju, jeigu žemė buvo tame konkrečiame regioniniame parke, o pretendentas gyveno ir dabar tebegyvena tame pačiame parke.
Konstitucinis teismas tokį sprendimą priėmė 2007 metų liepos 5 dieną. Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo sprendimą 2009 m. gegužės 19-ąją buvo pakeista LR piliečių išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, kuri dabar teigia: "Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena“.
Kas suspėjo iki Konstitucinio teismo sprendimo "atsikelti“ žemę iš kitų šalies vietovių į Nemuno deltos regioninį parką, tas dabar jau turi privačią žemę. Kita žemės ūkio paskirties žemė liko valstybine.
Dabar asmeninio ūkio žemę (po 2-3 hektarus), kurią buvo suteikusios apylinkų tarybos, jos naudotojai gali įsigyti savo nuosavybėn.
Nemuno deltos regioniniame parke gyvenantys žmonės, kurie po karo čia atsikraustė, pvz., iš Dzūkijos ar Suvalkijos, kur turėjo žemės, dabar gali ją "atsikelti“ į bet kurią kitą Lietuvos vietovę.
"Šilokarčema"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą