Butų pardavėjai sugalvojo naują būdą privilioti pirkėjų

Visgi, būsto pardavėjai netruko sugalvoti, kaip sudominti potencialius pirkėjus.

Prieš kelerius metus pastatytų ir iki šiol neparduotų butų pardavėjai stengiasi suvilioti klientus netradiciniais sprendimais: visiškai įrengtais butais, į kuriuos galima persikelti vos su dantų šepetuku rankoje, siūlo dovanų čekių.

Siūlo net patalynę

Tokias rinkodarines priemones taiko bendrovė „BIG būstas“, kuri prieš ketverius metus pietinėje Klaipėdos dalyje pastatė tris 22 ir 25 aukštų daugiabučius. Iki šiol juose yra net 30 proc. neparduotų butų.

„BIG būstas“ pardavimų vadybininkė Vilija Bujanauskienė DELFI sakė, kad greičiausiai buvo parduoti pirmuosiuose aukštuose ir nuo 15 iki 19 aukšto esantys butai.

„Pačiuose viršutiniuose aukštuose, pro kurių langus atsiveria nepaprasti vaizdai – Kuršių nerija, marios ir jūra, butai yra brangiausi. Kainą lemia ne tik nepakartojami vaizdai pro langus, bet ir todėl, kad jie turi 24 kv. metrų ploto lodžijas, kurių plotas taip pat didina butų kainas. Todėl buvo išgraibstyti tokio paties ploto butai žemesniuosiuose aukštuose, kurie yra su standartinio ploto lodžijomis, tačiau kainuojantys mažiausiai 10 tūkst. eurų pigiau. Pro jų langus atsiveriantys vaizdai beveik tokie pat įspūdingi, kaip ir viršutiniuose aukštuose. Taip pat greitai buvo parduoti ir pigiausi butai pirmuosiuose aukštuose“, – pasakojo vadybininkė.

Norėdami paskatinti pardavimus bendrovės atstovai nusprendė padavinėti visiškai įrengtus, net su miegamojo baldais, patalyne ir rankšluosčiais butus. Pirmaisiais metais buvo parduoti penki butai. Šiemet įrengti dar trys. V. Bujanauskienė tikina, kad dėl to butai nepabrango. Tiesa, už baldus, buities techniką ir kitas interjero detales reikia sumokėti, tačiau bendrovė iš to esą nesiekia papildomai uždirbti.

„Net ir nusipirkę butą tik su daline apdaila, gyventojai privalo pirkti ir baldus, ir santechniką, ir buities techniką. Tad mes jiems palengvinome tą užduotį. Taikėmės į šeimas, kurios butus nuomojasi ir jiems malonu persikraustyti į namus, kuriuose jie gali iškart gyventi“, – sakė V. Bujanauskienė.

Ji tvirtino, kad tai pirkėjų daliai, kurie butą norėtų įsirengti patys, dovanoja 1500 eurų vertės čekį baldams įsigyti. Tokia taktika pasiteisino. Šiuo metu „BIG būstas“ sulaukė pirkėjų susidomėjimo.

Parduoda butus iškart su nuomininkais

Prieš dešimtmetį baigto statyti Gandrališkių kvartalo plėtotojai taip pat suka galvas, kaip parduoti prieš keletą metų pastatytus ir vis šeimininkų neturinčius butus. Šios įmonės situaciją sunkina tai, kad ji yra restruktūrizuojama taip ir nespėjusi projekto užbaigti iki galo. O greta naujų namų likusios dirvonuojančios ir neapstatytos erdvės atbaido potencialius pirkėjus.

Pasak kvartalą stačiusios restruktūrizuojamos bendrovės „Plienas“ komercijos direktorės Bangos Bartkevičienės, jie, kitaip nei konkurentai, nei patalynės, nei užuolaidų klientams nesiūlo. „Tačiau turime daug visiškai įrengtų butų su minimaliais baldais, kuriuos esame išnuomoję. Juos taip pat pardavinėjame. Jei koks nors pirkėjas, kuris butą perka kaip investiciją, sužino, kad butas išnuomotas, jis net apsidžiaugia. Butą perka iškart su nuomininku“, – DELFI kalbėjo B. Bartkevičienė.

Anot jos, žemesniuose namuose beveik visi butai parduoti, likę tik patys didžiausi, keturių kambarių.

Tačiau aukščiausiasis Gandrališkių, o taip pat ir Klaipėdos, pastatas, 35 aukštų dangoraižis „Pilsotas“, iki šiol pustuštis. Jame, pasak B. Bartkevičienės, parduota tik 60 proc. butų.

„Jei šis namas būtų Vilniuje, kur visai kitas kontingentas, kur daugiau tų tikrų miestiečių, jis jau seniausiai būtų apgyvendintas. Žinoma, jame butai brangesni, tačiau didžiausias jo pranašumas – gražus vaizdas. Į sostinę traukia aktyvesni žmonės, kuriems svarbu karjera, didesnis atlygis. O provincijoje lieka vyresni žmonės, su šeimomis, kurie nori būti arčiau žemės. Aš pati buvau skeptiškai nusiteikusį prieš šį pastatą. Tačiau kai pamačiau, kokie vaizdai atsiveria, supratau, jei pati gyvenčiau mieste, tai rinkčiausi tik dangoraižį. Tuomet matyčiau ne kito daugiabučio sieną ar kaimynų langus, o horizontą, erdvę“, – prisipažino B. Bartkevičienė.

Ji sakė, kad ir dangoraižyje likę tik patys didžiausi butai, nuo 80 kv. metrų ploto.

Pastebėjo pardavėjų išmonę

Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ savininkas Algimantas Bružas prisipažino, kad plėtotojų taikomos rinkodarinės priemonės tikrai pasiteisino. Esą parduodami ne tik įrengti, su baldais ir patalyne, butai, bet padidėja ir neįrengtų butų paklausa tuose daugiaaukščiuose.

„Dangoraižyje „Pilsotas“ įrengti butus ir juos nuomoti aš pats prieš kelerius metus ir pasiūliau. Šis žingsnis davė rezultatų“, – neslėpė A. Bružas.

Tačiau jis sutiko, kad klaipėdiečiai labiau linksta pirkti butus, kurie yra tradicinės architektūros, iki 7 aukštų daugiabučiuose. Anot A. Bružo, butai naujuose Klaipėdos kvartaluose, šiaurinėje dalyje Dangės vingio kvartale, Dragūnų mikrorajone parduodami labai greitai, šių projektų plėtotojai esą nesusiduria su pirkėjų stygiumi. Tačiau jie ir nesiekia statyti dangoraižių. Netoli istorinio Klaipėdos miesto centro, greta senojo miesto gynybinių įtvirtinimų, statomi vadinamieji Ravelino namai. Čia apsiribota septyniais aukštais. Projekto plėtotojai taip pat neslepia, kad jie orientuojasi į šeimas.

Užtat kur kas sunkiau sekasi padavinėti butus dangoraižiuose.

„Daugiaaukščiai tikrai neturi tokios paklausos, kokios tikėjosi statytojai. Jų užpildymas yra mažas. Kodėl žmonės nenori gražaus vaizdo pro dangoraižio langą? Gal tai lemia mentalitetas? Lietuviai esą labiau linkę prie kažko stabilesnio, žemesnio, su mažu žemės sklypeliu“, – svarstė A. Bružas.

Pirkėjų mažėja

Šiuo metu Klaipėdoje liko jau mažiau nei 150 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. liepos 1 d. uostamiestyje gyveno 149,7 tūkst. žmonių. Prieš septynerius metus jų buvo 30 tūkst. daugiau – 2010-aisiais Klaipėdoje gyveno 182 tūkst. žmonių.

Jei mieste situacija nesikeis, tai per dešimtmetį gyventojų sumažės dar keliomis dešimtimis tūkstančių.

2030-aisiais Lietuvos uostamiestyje gali likti viso labo 126,2 tūkst. gyventojų, sakė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorius Simas Simanauskas. Jo teigimu, šis skaičius buvo gautas 2016 m., kuomet buvo atliktas tyrimas taikant Oksfordo ekonomikos metodologiją.

„Mažėjant gyventojų investuotojai atsargiai vertina miestą, kuriame bus sunku surasti kelis šimtus darbuotojų. Todėl ir pasirenkamas Kaunas ar Vilnius, kuriuose yra didžiausia darbo jėgos bei inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių koncentracija“, – sakė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas.

Mažėjant gyventojų mažėja ir perkančiųjų naujus butus. Naujausios „Ober-Haus“ gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Klaipėdoje parduota 9 proc. mažiau naujų butų nei 2016 m. per devynis mėnesius. Plėtotojai vis dar nepasitiki uostamiesčio rinkos galimybėmis įsisavinti didesnį naujo būsto kiekį nei buvo statoma iki šiol, teigiama „Ober-Hus“ apžvalgoje.

Mažėjant paklausai, mažėja ir pasiūla.