"Chruščiovkės" atgyveno. Kas toliau?

Ar "chruščiovkių" renovacija yra geriausia išeitis, specialistai nesutaria. Vieni mano, kad čia, skirtingai nei blokiniuose namuose, galima lengvai pertvarkyti erdves ir po renovacijos gyventi ne ką blogiau nei naujos statybos name, o kiti sako, kad tam reikia milžiniškų investicijų, kurių grąža yra abejotina.

"Tikiuosi, kad kada nors atsiras drąsių politikų, kurie užves diskusiją, ką reikėtų daryti su daugiabučiais, kurie dabar miesto tikrai nepuošia. Deja, kol kas ši problema palikta savieigai. Visi linkę išsirinkti tik saldainiukus - Muzikinio teatro ar viešųjų erdvių rekonstrukcijas", - sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas Vaidotas Dapkevičius.

Sovietinis palikimas

Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio knygoje "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990" rašoma, kad gyvenamasis rajonas į pietus nuo istorinio centro pradėtas planuoti 1958 metais. Anot autorių, kol Klaipėdoje nebuvo pastatytas Namų statybos kombinatas, galėjęs gaminti daugiabučių statyboms reikalingus blokus, vadinamosios "chruščiovkės" buvo statomos iš baltų silikatinių plytų.

"Kvartalai abipus naujai suplanuoto Taikos prospekto buvo užstatyti menkos architektūrinės kokybės ir prastos estetinės išvaizdos tipiniais gyvenamaisiais namais", - rašoma šioje knygoje.

Anuomet daugiabučiai ir jų kvartalai buvo projektuojami pagal tarybines normas, kurios neatpažįstamai pasikeitus socialinėms sąlygoms visiškai nebeatitinka nūdienos poreikių. Mažytės vonios, virtuvėles, po kurių langu būdavo įrengiama keista spintelė, turėjusi atstoti šaldytuvą (toje vietoje lauko sienos storis buvo vos pusė plytos, tad akivaizdu, kad "chruščiovinis šaldytuvas" vėsindavo ne tik ten sudėtus maisto produktus, bet ir visą butą), dabar atrodo itin keistai.

Sovietinius laikus menantys statybininkai prisimena, kad daugiabučiai tuomet dažnai buvo statomi ir nesilaikant norminių kokybės reikalavimų. Didelės statybų apimtys, didžiuliai jų tempai, privalomąja tvarka organizuojami pastatytų namų priėmimai lėmė, kad daugiabučiai buvo priimami eksploatuoti tokios kokybės, kokią pavyko pasiekti statybos proceso dalyviams. Jau nekalbant apie tai, kad anais laikais vogti statybines medžiagas buvo tarsi norma.

Kišeniniai buvo ne tik patys butai, bet ir laiptinės. Ką ir kalbėti apie namų aplinką - katastrofiškai mažos automobilių aikštelės, nepatogūs įvažiavimo keliai ir t. t.

Skurdus vaizdelis

"Didžioji dalis chruščiovinių namų stovi arčiau centrinės Klaipėdos dalies, tad, be jokios abejonės, jie daro įtaką architektūriniam miesto vaizdui. Paprasčiau tariant, skurdina jį", - minėjo V. Dapkevičius.

Pasak jo, apmaudu, kad viskas palikta savieigai. Dalis pastatų šeimininkų nusprendžia juos renovuoti. Tačiau, pasak architekto, iš esmės tai neišsprendžia visų problemų.

"Juk problemos kyla ne tik dėl namo išvaizdos ir mažos butų kvadratūros, bet ir dėl bendro naudojimo erdvių", - pabrėžė V. Dapkevičius.

Jo manymu, gerėjant gyvenimo sąlygoms žmonės rinksis naujos statybos butus arba stengsis įsigyti savo namą.

"Tad ilgainiui natūraliai susiklostys situacija, kad chruščiovinių namų rajonuose gyvens žemesnės socialinės grupės žmonės arba trumpalaikio gyvenimo galimybių ieškantis kontingentas. O tai, mano nuomone, apsunkins bendruomenių kūrimąsi. Tokie rajonai taps nepatrauklūs ir dėl saugumo stokos, juose visada bus užkoduotas vienokių ar kitokių problemų kratinys", - svarstė architektas.

Misija neįmanoma?

"Kas turi gerus finansinius resursus, gal ir gali realizuoti tokius sumanymus, kaip užsimojo Maskva. Racijos tame yra. Tikrai būtų protinga ne renovuoti chruščiovinius namus, o juos griauti ir statyti naujus, kokybiškesnius būstus. Ne kartą ir Klaipėdoje apie tai kalbėta. Žinoma, negalime mes lygintis su tokiu megapoliu kaip Maskva, kur cirkuliuoja visai kiti pinigai. Pamenu, lyg ir Lietuvoje buvo skaičiuota. Regis, buvo padaryta išvada, kad tokių planų vertėtų imtis nebent Vilniuje", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Klaipėdoje tokį sumanymą esą būtų sudėtinga įgyvendinti dar ir dėl to, kad butai chruščioviniuose namuose yra privatizuoti.

"Kai reiktų supirkti visus tuos butus, prasidėtų įdomūs dalykai. Juk patirčių esame turėję. Tikriausiai visi puikiai prisimena Liepų gatvės 36A namo istoriją. Kai pirmuose aukštuose butus supirkę verslininkai niekaip nesutarė su mansardiniuose butuose gyvenančiais klaipėdiečiais. Pakako kelių savininkų nepritarimo, ir projektas žlugo", - prisiminė G. Pocius.

Jo manymu, pirmiausia tuo turėtų susidomėti verslas.

"Bet panašu, kad nekilnojamojo turto vystytojų toks planas nedomina. O taip yra, matyt, todėl, kad jie jau seniai yra suskaičiavę, kad toks projektas ekonomiškai neefektyvus", - svarstė G. Pocius.

Skelbiama, kad Maskvoje minėtasis projektas bus vykdomas irgi tik gavus gyventojų pritarimą. Esą bus atliekamos apklausos, kurios ir lems, ar daugiabučių kvartalas bus griaunamas.

Turi ir pranašumų?

Pasak G. Pociaus, tikrai negalima sakyti, kad "chruščiovkių" amžius jau baigėsi. Esą viskas priklauso nuo šeimininkų. Daugelis tokių pastatų buvo tinkamai tvarkomi, tad ir gyventi juose esą dar galima visai padoriai. Be to, juos nesudėtinga renovuoti.

"Pagrindinis tokių namų pranašumas yra tas, kad visas bute esančias pertvaras galima griauti ir perplanuoti taip, kaip nori. Ne taip, kaip blokiniuose namuose, kur nugriovus pertvaras namas sugriūtų kaip kortų namelis", - akcentavo Savivaldybės atstovas.

Kitas pranašumas, pasak G. Pociaus, yra tai, kad šie pastatai yra taisyklingo stačiakampio formos, ir šis faktas esą taip pat svarbus kalbant apie energijos taupymą.

"Žinoma, taupiausias namas būtų apvalios formos, bet ir stačiakampis jau yra gerai. Nes kai pastato fasadas nėra laužytas, jį paprasta "apsiūti" šiltinamąja medžiaga, tad renovacijos kaštai mažesni. Jei architektai atsakingai padirbėja, ir iš chruščiovinių namų dar galima šį tą "išlaužti". Žinoma, bet kuriuo atveju tai bus tik ekonominės klasės būstas", - pasakojo G. Pocius.

Jam antrino Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis. Jo žiniomis, Klaipėdoje jau yra nemažai renovuotų chruščiovinių namų. Ir tokiuose namuose gyvenantys žmonės esą turi kone tokias pat sąlygas, kaip ir gyvenantys naujos statybos name.

"Renovacija išsprendžia daug problemų", - mano A. Gaižutis.

Tiesa, net ir renovavus namą, lieka neišspręsti infrastruktūros klausimai. Kiemai ne tik nepritaikyti šiandieniam automobilių parkui, bet daugeliu atvejų dėl bet kaip susodintų medžių yra virtę kone džiunglėmis.

Apytiksliais skaičiavimais, Klaipėdoje stovi per 350 chruščiovinio tipo namų.

Gyventojai skundžiasi

"Žiūrint, kaip atrodo nerenovuoti chruščioviniai namai, norisi susigūžti ir verkti. Pilki, nuvarvėjusiomis sienomis, atrodo, kad taip ir susmegs į žemę. Daugelis jų tikrai atrodo apgailėtinai. Surūdijusios balkonų metalinės konstrukcijos, ištrupėjusios plytos, per siūles lyja, šlampa, pasenę vamzdynai. Dažnai tokiuose namuose gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jiems šalta", - pasakojo laikinai daugiabučius namus administruojančios bendrovės "Paslaugos būstui" vadovės pareigas einanti Rasa Rimaitė.

Šios bendrovės administruojamoje teritorijoje stovi beveik pusšimtis chruščiovinių namų. Ir tik dešimt iš jų yra renovuoti.

"Žinoma, kiekvienas namas kažkiek yra "pudruotas". Vienur stogas lopytas, kitur - keisti susidėvėję vamzdynai ir panašiai. Bet problemos dėl to nesibaigia - vieną savaitę vienas vamzdis trūko, kitą savaitę - jau kitas. Todėl žmonėms patariame, kad be renovacijos iš esmės niekas nepasikeis. Pats renovacijos procesas gal ir nėra malonus, bet užtat vienu ardymu galima išspręsti labai daug problemų. Yra daug gerų sprendimų, pavyzdžiui, kaip padaryti erdvesnes laiptines. Po renovacijos tokie namai atrodo tarsi naujos statybos. Jau nekalbu apie tai, kad renovuotuose namuose už šildymą reikia mokėti tris kartus mažiau ir nebereikia kaupti pinigų nesibaigiantiems remontams", - pasakojo R. Rimaitė.

V. Berbomo gatvėje stovinčiame chruščioviniame name gyvenantis Mindaugas Austynas džiaugėsi, kad jau pradėta renovacija ir jo name.

"Dėl to ir renovuojame, kad kitaip neįmanoma gyventi. Kai buvo šaltos žiemos, prieš keletą metų, litais vien už šildymą pusę tūkstančio paklodavome", - pasakojo 36 metų vyras.

Trijų kambarių butą maždaug prieš dešimt metų chruščioviniame name įsigiję pašnekovas aiškino, kad tuomet naujos statybos butai kainavo labai brangiai, tad teko imti tai, ką galėjo įpirkti.

"Bet labai didelės bėdos nėra. Pavyzdžiui, mašiną visada randu kur kieme pastatyti. Manau, kad po renovacijos gyvensime visai padoriai", - vylėsi klaipėdietis.

"Po dešimt metų nebebus norinčių juose gyventi"

Vaidas BARAKAUSKAS, UAB "Vitės valdos" direktorius
Pagrindinė tokių namų problema yra ta, kad jie yra nusidėvėję fiziškai ir pasenę morališkai. Pagrindiniai senų daugiabučių gyventojai yra pensinio amžiaus ir socialiai remtini žmonės, kurių daugelis šiuose namuose gyvena nuo pat jų pastatymo. Kalbant apie jaunesnius asmenis, jiems net ir renovuotas toks būstas nėra ir, tikėtina, nebus patrauklus dėl keleto dalykų. Pirmiausia, jaunesnės kartos žmonės yra linkę rinktis naujos statybos, erdvius butus, dažniau mažaaukštės statybos namuose. O renovuota seno namo išorė yra tik nedidelis pranašumas. Žinoma, po renovacijos pagerėja gyvenimo tokiuose namuose kokybė, sumažėja mokesčiai už komunalines paslaugas, tačiau gyvenimas netampa patrauklesnis dėl nepatogaus butų suplanavimo ir, ypač, mažo jų ploto. Standartinio buto plotas tokiame name yra vos 30-45 kvadratiniai metrai, o noras atnaujinti butus, perplanuojant nepatogų suplanavimą reikalauja kompleksinių sprendimų, kad nebūtų pakenkta laikančiosioms namo konstrukcijoms. Visa tai pareikalautų milžiniškų investicijų, o tikėtina grąža yra abejotina.
Žvelgiant iš socialinės ir demografinės perspektyvos, galima prognozuoti, kad nepraeis nė dešimtmetis ir tokiuose namuose bus gausybė tuščių butų. Dėl emigracijos apie 80-90 procentų senos statybos daugiabučiuose esančių butų yra nuomojami, kituose gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Atsižvelgiant į apgailėtiną šiandieninę šių namų būklę ir įvertinant tai, kad po gero dešimtmečio sunkiai rasime gyventojų, norinčių gyventi net ir renovuotuose chruščioviniuose namuose, tokių namų griovimas greičiausiai būtų racionaliausia ir ekonomiškai naudingiausia išeitis.