Dėl emigracijos nekilnojamojo turto rinkos plėtra nenukenčia

Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Ekonomistų teigimu, iš šalies daugiausia emigruoja mažesnes pajamas gaunantys regionų gyventojai. Tad jie nėra pretendentai įsigyti naujus būstus. Pastaruosius dažniausiai perka daugiau uždirbantys didžiųjų šalies miestų gyventojai.

„Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą. Taip pat auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Tai – naujoji karta, kuri randa darbo, turi gerą darbo užmokestį“, – aiškina „Nordea“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas.

Pasak ekonomisto, būkštavimai, kad po euro įvedimo nekilnojamojo turto paklausa gali stabtelėti, nepasiteisino net šoktelėjus jo kainai. Paklausūs ir senos statybos namuose parduodami butai.

„Eurai turi įtakos žmonių apsisprendimui pirkti. Euro įvedimas padarė atvirkštinį dalyką – pirkimas buvo aktyvesnis, nei kiti galvojo. Pernai buvo parduota net 20 proc. daugiau nei metais prieš tai“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

„Nors ir yra toks stereotipas, kad gyventojai norėtų gyventi naujame būste, bet, pagal sandorius, didesnė dalis jų tenka senos statybos segmentui. Jei žiūrime, kaip sekasi pardavinėti, tai senos statybos butus gyventojams sekasi parduoti 1–2 mėn. greičiau nei naujos statybos“, – sako „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.

„Nauja pasiūla yra geras stabdis, nes yra pasirinkimas, yra iš ko pirkti ir negali taip diktuoti kainų, kaip tai galėtų daryti, jei būtų vangesnė pasiūla. Sakyčiau, kad šiemet rinka bus aktyvesnė pasiūlos atžvilgiu, bet auganti ekonomika lems, kad kainos šiek tiek ūgtels“, – aiškina „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Lietuvoje būsto pasiūla ir paklausa didžiausia sostinėje. Regionų gyventojai nenumaldomai migruoja ir į Kauną bei Klaipėdą, tačiau šie miestai su Vilniumi nekilnojamojo turto rinkoje labai konkuruoti negali.