Įgyvendina ES direktyvas
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – tai procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant namą energinio naudingumo klasei ir išduodamas energinio naudingumo sertifikatas.
Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas sakė, kad minėtas Statybos įstatymo pakeitimas patvirtintas įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Jo teigimu, dalis ES priklausančių šalių jau yra patrauktos į Europos teismą dėl šios direktyvos nesilaikymo, tačiau konkrečiau įvardyti, kokios, negalėjo.
Pasiteiravus, ar šį dokumentą privalu bus išsiimti ir vasarą poilsiautojus priimančioms Palangos močiutėms, pašnekovas atsakė nedrįstantis leistis į teisinius aspektus, bet prisipažino abejojantis, ar tai galima priskirti prie nuomos. „Tai yra skirtingos veiklos – nuoma yra apgyvendinimas – išnuomoja butą metams ar dvejiems, o Palangos atvejis, kai apsistoja atvykėliai trumpesniam laikui, prilygsta viešbučio apgyvendinimo paslaugai“, - paaiškino T. Baranauskas.
Norėdami pasitikslinti, paprašėme pakomentuoti advokato R. Mickaus, tačiau šis prisipažino, kad jam taip pat daug kas neaišku: ar visas namas turės būti sertifikuotas, ar pavieniai butai. „Laukiame išaiškinimo“, - sakė teisininkas.
Išsiimti neplanuoja
Šiuo metu siekiantis parduoti dviejų kambarių butą Palangoje kurorto gyventojas Gedas prisipažino kol kas neplanuojantis išsiimti šio sertifikato, vis dėlto, jei kas nors reikalautų, už jį sumokėtų, bet pakeltų pardavimo kainą. „Jeigu kam nors šio sertifikato reikia, tegu patys ir išsiima. Suprantu, galbūt jis būtinas privačiam namui, bet butui neturėtų būti prievolė. Tai yra pasipinigavimas – nuo to būstas netaps šiltesnis, nemokėsime mažiau už šildymą. Mes norime daugiau nei galime, norime būti Europos Sąjungos priekyje, nors esame elgetos...“ - savo nuomonę išrėžė vyras.
Jo manymu, jeigu valstybė daugiabučius statė, tai ji ir turėtų tuos sertifikatus išduoti, nes statant turėjo būti numatyta, ar atitinka šiluminę varžą ir kiti dalykai.
„Žinoma, jeigu pirkčiau namą, pasidaryčiau šiluminės varžos tyrimą, kuris priklauso nuo medžiagų. Dabar populiaru šiltinti polesteroliu, jo ilgaamžiškumas – apie 10 metų, tad jei dabar išsiimsiu energinio naudingumo sertifikatą, jame bus vieni duomenys, po 10 metų – kiti. Tad šis įstatymas yra komplikuotas, daug neaiškumų“, - sakė pašnekovas.
Jis neslėpė, kad žmonės teiraudamiesi dėl buto pirkimo, paklausia, kokios sąskaitos už šildymą, bet nė vienas kol kas nesidomėjo, ar įvertintas buto energinis naudingumas.
Tokius dokumentus, Registrų centro duomenimis, visoje Lietuvoje šiuo metu turi mažiau nei 0,5 proc. nekilnojamojo turto objektų.
Žinome, ko tikėtis iš seno buto
Nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė, paklausta, kaip vertina minėtus Statybos įstatymo pakeitimus, taip pat tvirtino, kad tai yra pinigų paėmimas. „Man pačiai reikėtų sugalvoti, kaip sukurti tokią struktūrą, kad papildomai uždirbčiau, - kalbėjo pašnekovė. - Pavyzdžiui, parduoda močiutė seną butą ir dar kažkam turės sumokėti pinigus... Visi žinome, ko tikėtis iš 30 metų ar senesnio buto, ir dar reikės jam gauti sertifikatą“.
Pasak jos, naujos statybos namams šis dokumentas privalomas, bet reikalauti išsiimti daugiabučiams, statytiems prieš 20-30 ar daugiau metų – juokinga, nes pirkėjams jo nereikia. „Kurorte yra būstų, atsiradusių prieš 60 metų, negi pirkėjui ar pardavėjui reikia sertifikato? Be to, dažnai žmonės, nusipirkę senesnius butus, juos patys remontuoja – apšiltina sienas, keičia langus“, - paaiškino savininkė.
Tad, jos manymu, kažkas iš to uždirbs pinigus, o kaip visada nukentės vargšai gyventojai, nes sertifikatas kainuos 200-400 Lt.
Palangos miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Egidijus Balsys mums taip pat negalėjo atsakyti, ar būtina išsiimti sertifikatą, jei gyventojas teikia trumpalaikės nuomos paslaugas – nėra įsigilinęs, bet užsiimantiems ilgalaike nuoma šis dokumentas būtinas.
Jo žiniomis, buto energinio naudingumo įvertinimas kainuos iki poros šimtų litų, viso daugiabučio – iki poros tūkst. Lt.
Neturėtų būti prievolė
UAB „Šiltas namas“, kuri atlieka pastatų energetinį ir techninį auditą, direktorius Tomas Kazlauskas taip pat minėjo pasigendantis aiškumo šią savaitę įsigaliojusiame Statybos įstatymo pakeitime. O kaip jį vertina? „Tiek mano, tiek kolegų nuomone, šis sertifikato išsiėmimas neturėtų būti prievolė, nes apie šilumos tiekimą kaupia duomenis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ir kiti. Kam reikės, pasidomės. Kai namas renovuojamas, jis turi būti sertifikuojamas. Dabar dokumento reikės kam reikia ir kam nereikia, bet gal namams išimtį padarys“, - kalbėjo vadovas.
Jo teigimu, sertifikatas būtinas tais atvejais, kai tarp nuomininko ir nuomotojo sudaroma oficiali sutartis. „Anksčiau pardavimo ar nuomos sutartis pas notarą greitai buvo įforminama, o dabar tai užtruks ilgiau“, - sakė pašnekovas. Tačiau T. Kazlauskas teigė nematantis problemų dėl sertifikato išsiėmimo, juo labiau kad šis galioja 10 metų. Paklaustas, ar kurorto močiutės jau turi suskubti šį dokumentą gauti, vadovas mano, jog jos turėtų palaukti, nes kol kas yra neaiškumų.
T. Kazlausko tvirtinimu, įmonės, atliekančios būsto energinio naudingumo sertifikavimą, iš to nepasipinigaus: „Daugeliui senesnių namų būdinga 1 G pastato energetinė klasė standartiškai turėtų kainuoti 150-200 litų, nemanau, kad už tai galima imti daugiau“.
Pastatų sertifikavimas namudiagnostika.lt
Rašyti komentarą