Namas, saugantis šilumą: ką reikia žinoti apie sienų ir stogo šiltinimą

Aras MASIULIS

2014-09-20 00:01

Taupus moka du kartus: netinkamas namo projektas, blogai atlikti statybos darbai, nekokybiškos medžiagos, dėl kurių atsiranda konstrukcinių elementų deformacijos, ir kiti neprotingi lėšų taupymo būdai statant svajonių namą anksčiau ar vėliau jo šeimininkams atsirūgsta keliagubomis remonto išlaidomis.

Kaip nepadaryti klaidų arba tinkamai jas taisyti, šiltinant individualaus būsto palėpes, mansardas, sienas ir modernizuoti stogo konstrukciją, kad pinigai nebūtų paleisti vėjais? Specialistai pabrėžia: vykdant individualaus gyvenamojo namo modernizaciją ypač svarbu pasirinkti optimalų priemonių ir sprendimų kompleksą, užsitikrinti tinkamą jų realizaciją ir suvaldyti visą procesą.

"Kad padidėtų energinis namo efektyvumas ir gyvenamoji aplinka taptų sveikesnė bei patogesnė, pirmiausiai turime rūpintis, kaip sumažinti šilumos nuostolius per pastato atitvaras, besiribojančias su išore: stogus, sienas, grindis, langus, duris ir t. t.", - "Vakarų ekspresui" sakė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros lektorė daktarė Audronė Endriukaitytė.

Kaip šiltinamas stogas

Nesvarbu, kokio tipo ir nuolydžio jūsų stogas, jis yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis; nuo jo didžiąja dalimi priklauso, kiek jūsų namas praranda šilumos, ar efektyviai naudojate šilumos energiją. Sumažinę šilumos nuostolius per stogo konstrukciją, suvartosite mažiau energijos visam namui šildyti arba vėsinti.

Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Pasak dr. A. Endriukaitytės, populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai. Šilumos izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar yra skirstomi į apšiltintus - kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus - kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės.

Šiltiname šlaitinį stogą

Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių.

"Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus, šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm, - "Vakarų ekspresui" pasakojo dr. A. Endriukaitytė. - Tarp gegnių įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras); paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija."

"Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą skiriami du šlaitinio stogo įrengimo būdai: kai hidroizoliacijai naudojama laidi vandens garams plėvelė (dar vadinama difuzine plėvele) ir mažai laidi vandens garams plėvelė.

Šlaitiniuose stoguose, kai naudojama mažai vandens garams laidi hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias mineralinės vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būtine mažesnis kaip 50 mm", - aiškino pokalbininkė . Stogui vėdinti ties karnizu ir kraigu turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal specialius statinių konstrukcijos reikalavimus.

Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia.

Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie šilumos izoliacijos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis - ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos.

Specialistė pabrėžė, kad visi šie sluoksniai labai svarbūs, todėl bet kuri klaida, padaryta dabar, jums brangiai kainuos vėliau.

Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą.

Kaip šiltinti palėpę

Jeigu statote namą su nenaudojama šalta palėpe, šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Stogo konstrukcija tampa paprasta: naudojama tik hidroizoliacija, virš jos suformuojamas oro tarpas bei stogo danga. Šiltinimo sluoksnis įrengiamas ant perdangos. Svarbu užtikrinti, kad būtų patikimai į vieną sujungti šilumos izoliacijos sluoksniai ant perdangos ir ant išorės sienos.

Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia lengvai sumontuoti storesnį izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šilumos izoliacijos plokštes perdengdami jas dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių. Bendras šilumos izoliacijos storis turėtų būti apie 250-300 mm.

"Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių. Tais atvejais, kai plyšiai tarp perdangos plokščių yra neužtaisyti, tikslinga ant perdangos plokščių prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį pakloti orui mažai laidų sluoksnį, pavyzdžiui, iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės, - sakė pokalbininkė. - Jei perdanga yra medinė, iš pastato vidinės pusės, prieš įrengdami šilumos izoliacijos sluoksnį, turime prie perdangos sijų pritvirtinti vandens garų ir oro izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės."

Ypač svarbu, pasak specialistės, apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį: "Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Pastarąją būtina gerai pritvirtinti."

Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. m, tai viename ir kitame pastato gale esančios angos turi būti ne mažesnės kaip 40x40 cm.

Kaip renovuojamas šlaitinis stogas

Pasak ekspertų, stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal norėtumėte įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Juk dangų pasirinkimo spektras labai platus. Tik tada, kai nuspręsite dėl stogo dangos ir palėpės ar mansardos įrengimo, pereikite prie stogo konstrukcijos įrengimo.

Pirmiausia patariama atidžiai apžiūrėti visą stogo konstrukciją. "Ypač įdėmiai apžiūrėkite gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūnijusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis", - patarė dr. A. Endriukaitytė. Ji pridūrė, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais: medinės gegnės taps atsparesnės grybeliams bei ugniai.

Renovacijos metu taikomi tokie pat medžiagų naudojimo principai ir sprendimai, kaip jau aptarti palėpės ir mansardos šiltinimo ypatumai, paminėti kalbant apie naujai įrengiamus stogus.

Būtina žinoti

1. Šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Šlaitinio stogo vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus. Tam reikia įrengti oro patekimo angas stogo karnize ir oro išėjimo angas stogo viršuje, prie kraigo.

2. Dažniausia šlaitinių stogų įrengimo klaida - netinkamai naudojamos plėvelės apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės.

Paklausta, kokios dažniausios stogo įrengimo klaidos, dr. A. Endriukaitytė sakė, kad jos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, bet gerokai vėliau - kartais tik po žiemos ar net po kelių žiemų. "Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo. Tinkamai įrengtas stogas tarnaus jums ilgai ir nereikalaus daug priežiūros", - sakė specialistė.

KLAUSIATE-ATSAKOME

"Paroc" komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė.

Ką reikia žinoti individualaus namo savininkui prieš imantis namo renovacijos?

Kalbėdami apie individualių namų renovaciją, iš pradžių turėtume atsakyti sau, kokius tikslus keliame, ko siekiame. Ar norime pagerinti estetinį pastato vaizdą - atlikti kosmetinį remontą, ar iš esmės modernizuoti būstą - padidinti jo energinį efektyvumą ir sukurti kokybiškai naują, sveikesnę, komfortiškesnę, saugesnę bei praktiškesnę gyvenamąją aplinką?

Prieš pradedant didesnę ar mažesnę nuosavo namo renovaciją, siūlyčiau atlikti tokius namų darbus:

* detaliai nustatyti, kokios būklės yra pastatas,

* apsibrėžti, kokiomis lėšomis disponuojate jo remontui.

* kokio rezultato tikitės.

Kokias termoizoliacines medžiagas pasirinkti ir kaip jas naudoti, kad būtų pasiektas kuo didesnis energinis efektyvumas?

Visa tai priklauso nuo namo būklės ir konstrukcinių sprendinių. Skydiniams namams taikomi šiltinimo sprendimai ir medžiagos gali skirtis nuo mūriniam namui taikomų sprendinių. Šioje srityje jums padės projektuotojai.

Jei siekiate didesnio komforto savo name (pvz., dabar per kiauras sienas pučia vėjas arba peršąla grindys), o ribotos lėšos neleidžia atlikti visaverčio pastato atnaujinimo, tuomet siūlau nuspręsti, kas tvarkytina pirmiausiai.

Tuomet pradėkite tvarkyti atskiromis atitvaromis: pvz., sienas, stogą, grindis. Jei tvarkote sienas, tai tuo pat metu tvarkykite ir langus.

Kodėl negalima atsieti langų nuo sienų?

Pirmiausiai todėl, kad langai turi būti statomi į šiltinimo sluoksnį, o ne į laikančiąją sienos dalį. Jei pirmiausia pakeisite langus, o po kelių metų nuspręsite šiltinti sienas, tai jau nenorėsite iš naujo perdėti langų; tuomet padidės pastato energijos nuostoliai per angokraščius, vidaus siena ties langais bus šalta.

Jeigu namo savininkas turi tikslą sumažinti išlaidas būsto šildymui?

Tam, kad namo eksploataciniai kaštai sumažėtų, kad pagerintumėte pastato energinio naudingumo klasę iki šiuo metų galiojančio norminio dydžio ar net didesnio, jums reikia domėtis tam tikrais konstruktyvaus šiltinimo bei sandarinimo klausimais.

Visapusiškai, kompleksinei individualaus namo modernizacijai namų savininkai ryžtasi gana retai. Dažniausiai šį variantą renkasi naujakuriai. Šiuo atveju, kaip ir didinant pastato energinį naudingumą, be projektuotojų neišsiversite, nes čia reikalingi skaičiavimai bei energinį naudingumą didinančių priemonių modeliavimas. Puikus tokios kompleksinės individualaus namo renovacijos pavyzdys galėtų būti du "Paroc" kompanijos ir daugelio partnerių realizuoti pilotiniai projektai Suomijoje ir Švedijoje bendru pavadinimu "renZero". Čia buvo modernizuoti karkasiniai individualūs namai taip, kad jie tapo ypač mažai energijos naudojančiais bei patogiais gyventi būstais.

ŽINOSI - PRAVERS

Kokie reikalavimai keliami šilumą izoliuojančių medžiagų gaminiams.

• šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;

• šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu;

• įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;

• plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti).

SPECIALISTO KOMENTARAS

Egidijus Petrikas, įmonės "Juodasis gintaras" direktorius

Stengdamiesi savo būstą padaryti šiltesnį, žmonės dažniausiai rūpinasi jo šiltinimo būdais ir medžiagomis. Šią situaciją palyginčiau su karšto vandens pylimu į kiaurą termosą. Jeigu termosas nesandarus - šiluma jame neišsilaikys, kad ir kokį karštą vandenį į jį piltum. Taip ir statant arba renovuojant namą: atmestinai pažiūrėjus į tinkamą jo sandarinimą, kad ir kaip gerai apšiltinsi, kad ir kokiomis puikiomis medžiagomis - sušildytas patalpų oras (šiluma) vis tiek pabėgs. Todėl aš atkreipčiau gyventojų dėmesį į tai, kad pirmiausiai būtina pasirūpinti, kaip "pagauti" tą sušildytą patalpų orą (šilumą), uždaryti "į termosą", kaip ją ten išlaikyti - turiu galvoje kruopščius namo sandarinimo darbus naudojant tinkamas sandarinimo medžiagas. Naujausios technologijos leidžia atlikti dvi funkcijas iš karto: ir užsandarinti, ir apšiltinti; turiu galvoje oro barjerines medžiagas, tokias, kaip purškiamas "GAMO" termoputas. Arba galima tai atlikti senu, tradiciniu būdu - panaudojant garą izoliuojančias ir difuzines plėveles, hermetizuojant specialiais pleistrais ir kt.