Jie nepritaria tam, kad kaimynai, ant daugiaaukščio stogo turintys terasą, savavališkai iš jos darytųsi "namuką". Pagal galiojančią tvarką, norint ką nors papildomai įsirengti daugiabutyje reikia namo bendraturčiams pristatyti projektinį pasiūlymą, gauti jų pritarimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Statybos inspekcija pernai lapkritį pradėjo patikrinimą ir fiksavo nelegalią statybą. Gyventojai netgi surinko parašus, kad jie yra prieš tokias statybas, tačiau nepaisant to "namuką" ant namo stogo dabar vis tiek bandoma įteisinti.
Apskundė Statybos inspekciją
Sausio 15-osios g. 6C namo bendrijos pirmininkė Ingrida Juknienė pasakojo, jog ir po to, kai objektu pradėjo domėtis Statybos inspekcija, darbai vyko toliau. Atvažiavo langininkai, sumontavo rėmus, tik neįdėjo varčių, nes buvo informuoti, kad tai - nelegalios statybos. Pasak gyventojų, kaimynai, užsigeidę "namuko" ant stogo, pasisamdė architektę Simoną Jaugelę, kuri esą imasi statybų legalizavimo.
Iki šiol ramiai ir taikiai gyvenę kaimynai pradėjo drabstytis purvais. Iš kitoje barikados pusėje esančių kaimynų atstovų pasigirsta įvairių kaltinimų, pavyzdžiui, esą gyventojai priešiškai nusiteikę prieš rusus ir t. t. Žinovai žmonėms aiškina, kad 95 proc. nelegalių statybų yra įteisinama, tad esą reikėtų susiprasti ir nepūsti prieš vėją.
Teigiama, kad iš gyventojų buvo renkami parašai nepateikus jokio projekto ir jokių paaiškinimų. Dalis jų daug nesigilindami pasirašė. Vėliau vyko gyventojų susirinkimas.
"Paaiškinau žmonėms, jog Statybos inspekcija pripažino, kad tai yra nelegali statyba. Jų atstovas tuojau įsikišo, kad taip negalima šnekėti, kol teismas nepripažino, kad tai yra nelegali statyba. Jis sakė, kad Statybos inspekcijos nutartis yra apskųsta teismui", - pasakojo pirmininkė.
Labiausiai žmones šokiravo tai, kad imta aiškinti, esą minėta palėpė pradėta statyti 2008 metais, esą tai sena statyba. Tačiau gyventojai tokios statybos apraiškas pastebėjo tik pernai rugpjūtį.
Statybą leidžiančio dokumento gyventojams niekas neparodė iki šiol. Susirinkime esą ginčytasi vos ne iki muštynių. Kvorumo nebuvo, tad kitas susirinkimas vyko po dviejų savaičių. Prieš tai pirmininkė apsilankė visuose 60 butų ir surinko 39 parašus žmonių, kurie yra prieš tokias statybas.
Neseniai vykusiame gyventojų susirinkime jau kalbėjo kaimynų, nepaisančių kitų bendraturčių valios, advokatė. Esą ji aiškino, kad kartais net nereikia bendraturčių pritarimo. Perspėjo, kad pasirašė "prieš" esą gali būti iškviesti į teismą pasiaiškinti.
"Mes suprantame, kad tas statybas bus bandoma įteisinti visais įmanomais teisiniais būdais, neatsižvelgiant nei į gyventojų, nei į namo projekto autoriaus, net ir į techninės priežiūros atstovų pastabas. Visi gyventojai tuo pasipiktinę. Prieš tai mes 10 metų gyvenome gana ramiai, gerai sutardavome su kaimynais", - pasakojo I. Juknienė.
Savivaldybės administracijai turėtų būti įteiktas Sausio 15-osios g. 6C namo gyventojų raštas su jų parašais, kad jie nesutinka, jog būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas "namuko" statybai. Jie nori, kad kaimynai kreiptųsi į namo projekto autorių, jog šis parengtų projektą ir tik pagal jį būtų išduotas statybos leidimas. Paprasčiau pasakius, žmonės pageidauja, kad būtų nugriauta tai, kas pastatyta, ir jeigu norima stiklinti terasą, tai turi būti daroma "taip, kaip reikia".
Sausio 15-osios g. 6C name gyvenantys žmonės mano, kad "namuko" statybos yra pavojingos pačiam namui, nes yra susijusios su pagrindine jo konstrukcija, pavyzdžiui, ant parapeto yra pastatytos kolonos.
Manoma, kad namo bendrija dėl to patirs finansinių nuostolių, nes sienos drėksta jau dabar. Po šios žiemos viename namo kampe atsirado druskų. Vadinasi, vanduo patenka ant mūro iš vidinės pusės.
"Mes jau dabar matome blogas pasekmes", - sakė namo pirmininkė.
Buvo iškviesti namo statybos techninės priežiūros atstovai. Jie irgi aiškino, kad tokios statybos yra nenaudingos ir netgi pavojingos.
Kai kurie labiau statybos reikalus išmanantys žmonės sako, kad galimybė pasidaryti tam tikrą stogą virš terasos yra, bet yra ir tam tikrų apribojimų. Galbūt terasą būtų galima uždaryti ne visiškai, kaip dabar bandoma daryti, galbūt stiklinti būtų galima taip, kaip numatė namo projekto autorius architektas Saulius Plungė.
Terminas - birželio 16 d.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Lilija Misiulienė patvirtino, kad inspekcija surašė savavališkos statybos aktą. Pateiktas privalomas nurodymas pašalinti padarinius ne vėliau kaip iki šių metų birželio 16 d. Pagal įstatymą statybas pradėjusieji turi teisę teikti prašymą šį terminą pratęsti trims mėnesiams. Jeigu terminas būtų pratęstas ir po trijų mėnesių padariniai būtų nepašalinti, tik tada Statybos inspekcija galėtų kreiptis į teismą dėl padarinių pašalinimo.
"Taip, procesai nėra trumpi, bet jie teisiškai reglamentuoti ir anksčiau ar vėliau ateina ta X diena. Tiesa, prezidentūra jau teikė siūlymus greitinti tokį ilgą procesą, susijusį su pasekmių šalinimu", - teigė L. Misiulienė.
Pasak jos, situacija minėtajame daugiabutyje yra ypatingo statinio rekonstravimas, kuris, vykdant pagal teisės aktus, yra visiškai normalus procesas.
"Klaipėdos mieste yra daugybė rekonstruojamų pastatų - ir aukštai pristatomi, ir pastogės", - sakė L. Misiulienė.
Pasak jos, norint statinį rekonstruoti reikalingas daugumos bendraturčių sutikimas. Jeigu dauguma gyventojų yra prieš, tokiu atveju statytojas turi teisę kreiptis į teismą.
Ji prognozavo, kad statytojams turėtų būti skirta administracinė nuobauda - bauda, siekianti nuo 2 896 iki 5 792 eurų. Teismo nutartis turėtų būti skelbiama šią savaitę.
"Manau, šis namas problemą išspręs. Tikriausiai bus rengiamas projektas, kuris, žinoma, kainuoja. Reikia įvertinti atliktus darbus, tai irgi kainuoja. Be to, būtina sumokėti įmoką už įteisinimą. Jos dydis - nuo 86 iki 144 810 eurų atsižvelgiant į tai, kiek darbų atlikta ir jų vertę pagal darbų atlikimo metu galiojusias kainas. Darbai atlikti neseniai, tad sąnaudos, ko gero, bus nemažos. Manau, kad 86 eurais nebus apsiribota", - kalbėjo Statybos inspekcijos atstovė.
Pasak L. Misiulienės, likvidavimo procedūros dabar yra labai aiškios, išskyrus tuos atvejus, kai statinys kokioje nors vietoje apskritai negali stovėti. Pavyzdžiui, dėl garažo prie Lėbartų kapinių buvo atliktos visos procedūros ir pati inspekcija jau turėjo pradėti griauti, bet savininkas vis dėlto pašalino pats paskutinės dienos vakare.
"Tai buvo atvejis, kai buvo būtina griauti, nes garažas prie kapinių negalėjo stovėti. Iš esmės ten buvo negalima statyba ir reikėjo šalinti. O Sausio 15-osios gatvės atveju kalbame ne apie atskirą statinį, o apie jau esančio pastato rekonstravimą. Atsiras dar viena jo dalis, bet tam turi būti rengiamas projektas", - kalbėjo vedėja.
Turiu pinigų - darau ką noriu?
Paklausta, ar įstatyme nėra spragų nelegalios statybos atveju reikalaujant arba nugriauti objektą, arba įteisinti, L. Misiulienė atsakė: "Piniginės sankcijos yra labai didelės. Jeigu žmogus rizikuoja kažką daryti savavališkai, matyt, įvertina tai, kad ta statyba labai pabrangs. Tikrai nėra taip, kad asmuo liktų nenubaustas. Jam skiriama bauda, be to, turi mokėti rinkliavą valstybei už įteisinimą, reikalingos papildomos ekspertizės. Žodžiu, reikia labai daug visko. Ankstesnis įstatymas tokių dalykų neleido, būdavo reikalaujama viską grąžinti į pirmykštę padėtį, ir viskas. Manau, kad tam, kas gali tvarkytis, reikia leisti tai daryti. Negalėčiau sutikti su teiginiu, kad esu turtingas ir darau ką noriu. Sakyčiau, esu neatsakingas, o paskui už savo neatsakingumą moku."
"Reikalaujama atlikti gana daug procedūrų. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad nelegaliai pradėti statybos darbai 100 procentų būna įteisinami. Lietuvoje yra nemažai pavyzdžių, kai nieko nebuvo pasiekta, ir asmenys privalėjo statinį nugriauti savo lėšomis", - sakė ir Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Būtina derinti su projekto autoriais
Saulius PLUNGĖ, architektas, namo projekto vadovas
UAB "A405" 2004 metais parengė šešių aukštų trijų sekcijų daugiabučio gyvenamojo namo su automobilių saugykla Sausio 15-osios g. 6C techninį projektą. Jame buvo numatyta galimybė uždengti šeštojo aukšto eksploatuojamas terasas lengvų konstrukcijų stogeliais, kurie iš dalies apsaugotų jas nuo atmosferinių kritulių. Vykdant statybos darbus šių projektinių sprendimų buvo atsisakyta. Projekte nebuvo numatytas visiškas šių terasų įstiklinimas. Norint uždengti terasas reikalingas projektas, kuriuo kompleksiškai būtų sprendžiamas bendras šių terasų įstiklinimo architektūrinis ir konstruktyvinis sprendimas. Šiuos sprendinius būtina derinti su projekto autoriais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą