Nuosava elektrinė namo kieme

Nuo skirstomųjų tinklų ar valdžios įgeidžių išlaisvinanti ekologiška elektrinė nuosavo namo kieme - tokia svajonė mūsų šalyje jau tampa realybe.

Pasak UAB "Haffner Baltic" direktoriaus Eugenijaus Kaziliūno, maždaug prieš dešimt metų Vokietijoje buvo pradėtos kurti ir bandyti ameninio naudojimo vertikalios ašies vėjo jėgainės. Šiuo metu vokiečiai jau sėkmingai jomis naudojasi gaminti elektros energijai ir šildyti namams - pirmosios  
pastatytos 2005-aisiais.

Lietuvoje asmeninio naudojimo vertikaliųjų vėjo jėgainių dar nėra. Pirmosios trys čia turėtų atkeliauti kovo mėnesį.

Nereikia leidimų

Šios aplinkos neteršiančios jėgainės skirtos individualiems namams, kaimo turizmo sodyboms, ūkininkams, smulkiajam verslui.

Pasak E. Kaziliūno, vertikaliosios jėgainės pranašumas yra tas, kad ji, kitaip nei pasaulyje kur kas populiaresnė horizontalioji, veikia visiškai tyliai, meta mažesnį šešėlį, netrukdo gyvūnams ir paukščiams. Pats įrenginys nesudėtingas - pagrindiniai jo komponentai yra rotoriaus sparnai, generatorius su guoliais, stiebas ir pamatas bei srovės keitiklis arba srovės keitiklis ir karšto vandens talpykla.

Įrenginį, kurio bendras aukštis siekia beveik 10 metrų, galima statyti vos dviejų metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, o maksimalus atstumas - 200 metrų. Jėgainei užtenka 5 kvadratinių metrų ploto. Pamato matmenys yra 2,40 x 2,40 metro, gylis - vienas metras.

Horizontalioji pučiant stipriam vėjui turi būti stabdoma, o vertikaliajai eksploatacijos apribojimų praktiškai nėra. Efektyviam vertikaliosios jėgainės darbui užtenka vos 3 m/s vėjo, o veikti ji gali vėjo greičiui siekiant iki 51 m/s. Vėliau automatiškai sustoja.

Pajūryje vidutinis vėjo greitis yra 5-6, o kitoje Lietuvos dalyje - 3-4 m/s, tačiau, anot UAB "Trendence" direktorės Teresės Morkūnienės, tam tikrose vietose jis gali būti ir didesnis. Vertikaliosios jėgainės konstrukcija leidžia efektyviai naudoti bet kokios krypties vėją. Taigi asmeninio naudojimo vėjo jėgainę galima sumontuoti bet kuriame Lietuvos kampelyje.

Pats jėgainės montavimas nėra sudėtingas ir trunka neilgai - apie porą trejetą dienų. Aktualu tai, kad šiam įrenginiui neprivalomas nei statinio projektas, nei statybos leidimas, nei kadastriniai matavimai bei registracija Nekilnojamojo turto registre.

Galimybė uždirbti

Vertikalioji jėgainė veiks ilgai nereikalaudama beveik jokios priežiūros - be remonto ją galima eksploatuoti iki 20 metų. Pasak E. Kaziliūno, visa priežiūra - tik išorinė, ar nėra mechaninių pažeidimų. Atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas po 10-14 metų gali tekti pakeisti vieną guolį.

Per metus ši 5 kW galingumo vėjo jėgainė pagamina 10000-12000 kilovatvalandžių energijos. Pasak T. Morkūnienės, visiškai patenkinti elektros energijos ir šildymo reikmėms tiek neužtektų, tačiau labai sėkmingas yra tokios jėgainės derinimas su geoterminiu šildymu ar šildymusi kietu kuru. Arba, pavyzdžiui, dieną jėgainė gali būti naudojama šildytis, o naktį jos generuojama energija "perjungiama" apšviesti teritorijai.

Tokia vėjo jėgainė gali šildyti iki 200 kvadratinių metrų ploto patalpas. Šiluma gaminama naudojant 1000 litrų karšto vandens talpyklą. Kaimo turizmo sodybose ar pan., kur 5 kW galios mažoka, galima pastatyti ir keletą vėjo jėgainių.

Beje, anot Vokietijos vėjo jėgainių technologijų kūrėjo ir gamintojo "Tassa GmbH" atstovų mūsų šalyje, po metų ar kitų Vokietijoje planuojama pradėti ir 25 kW galingumo jėgainių gamybą. Jos jau galės aptarnauti ir keleto pastatų kompleksus.

Pasak gamintojų atstovų, vėjo jėgainė nepigi, tačiau investicija prasminga dėl to, kad pasaulyje senkant tradiciniams energijos ištekliams ir kylant energijos kainai, vėjas - atsinaujinantis energijos šaltinis - nebrangs. Vėjo elektrinės sumažina atmosferos taršą anglies dvideginiu.

Kai kuriose užsienio šalyse ekologiškų vėjo jėgainių statybą remia valstybė - finansuojama net iki 50 proc. įrenginio kainos. Be to, vertikaliosios jėgainės turi technologinę galimybę perteklinę energiją tiekti skirstomiesiems tinklams. Tiesa, mūsų šalyje galimybės skirstomiesiems tinklams parduoti pavienių asmenų vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos nėra. Tačiau, anot T. Morkūnienės ir E. Kaziliūno, dėl reversinių skaitiklių įteisinimo pradedama kalba su naująja šalies valdžia.

Skaičiai ir faktai

* Pirmasis vėjo panaudojimas žmonijos reikmėms buvo buriniai laivai. Seniau nei prieš 5 tūkstantmečius senovės egiptiečiai jau plaukiojo Nilu "pasikinkę" vėją.

* Pirmieji vėjo malūnai, apie kuriuos išliko žinių, buvo Persijoje (dabartiniame Irane). Jie buvo naudojami malti grūdams, pumpuoti vandeniui. Vertikalios ašies sistema Persijoje jau buvo išplėtota 500-900 metais.

* Vertikalios ašies malūnai taip pat buvo naudojami Kinijoje, kuri, kai kurių šaltinių teigimu, ir yra jų tėvynė. Vis dėlto pirmieji tikri rašytiniai šaltiniai, kuriuose užfiksuoti vėjo malūnai, datuojami 1219 metais.

* Prabėgus šimtmečiams vėjo malūną labai ištobulino olandai suteikdami jo spranams propelerio formą.

PASKIRTIS. Vertikalioji jėgainė suteikia galimybę turėti nepriklausomą nemokamą energiją šildyti, kondicionuoti patalpoms bei tenkinti kitiems buitiniams poreikiams.

Giedrė NORVILAITĖ